Šiaurės miestelis

Šiaurės miestelis - gana nemažas Vilniaus rajonas, kuris ilgą laiką buvo faktiškai viena didelė sovietų karinė bazė, apjungta į vieną darinį su keliomis įslaptintų to meto gamyklų teritorijomis - visų pirma, su Vilma ir Sigma. Istoriškai Šiaurės miestelis žinomas, kaip vieta, iš kurios buvo organizuotos Sausio 13 žudynės - būtent tenai ir buvo visų žmogžudžių bazė.

Beje, nedaugelis žino, bet gana netoli nuo Šiaurės miestelio, kažkur tenai palei Šeimyniškių gatvę, buvo dar ir toksai Pietų miestelis, tik jis buvo visgi mažesnis, kariuomenės buvo mažiau ir tokio didelio ir uždaro ploto neužėmė, tai dabar jo niekas ir neatsimena.

Faktiškai Šiaurės miestelis buvo zona tarp dabartinių Kalvarijų, Kareivių, Žirmūnų ir Minties gatvių (idiotiškai klaidingai kai kurie durniai dabar brėžia Šiaurės miestelio ribą palei Nėrį, nors tenai yra patys pirmi Žirmūnai). Realiai teritorija buvo kiek mažesnė: saugomos zonos perimetras apėmė Sigma gamyklą, karinę bazę ir Vilma gamyklą. Dar griežčiau žvelgiant, Šiaurės miestelis buvo tiesiog ta sovietų karinė bazė tarp dviejų gamyklų.

Visas Šiaurės miestelis buvo įrengtas taip, kad liktų kuo mažiau pastebimas vietiniams gyvnetojams ir sukurtų įspūdį, kad jokios karinės bazės tenai išvis nėra, o jeigu ir yra - tai ji gal būt visiškai nedidelė. Tuo tikslu Šiaurės miestelis iš visų pusių buvo apsuptas gamyklomis ir pan. - iš vienos pusės Sigma, paskui - elektros tiekimo stotis, paskui kažkokia gelžbetonio blokų gamykla, paskui Vilma, o jau iš tų pusių, kur gamyklų pastatyti nesigavo, buvo pristatyta sovietų karininkams skirtų daugiabučių, kurie ir vėl užstojo tą rajoną nuo kitų. Žodžiu, gavosi toksai miestas miesto viduryje.

Vos pasibaigus sovietmečiui, Šiaurės miestelis buvo greitai panaudotas ir kaip tai suprivatizuotas. Daugybė jame buvusių tankų ir šarvuočių garažų greitai virto visokiomis auto dirbtuvėmis, parduotuvėlėmis ir panašiai, vos ne kaip antri mažesni Gariūnai. Vėliau tos dirbtuvės ir parduotuvėlės buvo po truputį nugriautos, o jų vietoje pristatyta daug naujų pastatų.

Šiais laikais Šiaurės miestelis tapo gana mišria, bet nebūtinai gera, nors nebūtinai ir bloga vieta. Ten yra daug daug parduotuvių, o gabalas paverstas gyvenamųjų daugiabučių rajonu. Dėl kažkokios sunkiai suvokiamos kažkieno užgaidos kam tai iš ankstyvos Nepriklausomybės architektų tenai toptelėjo idėja statyti superilgus, vos ne kilometrinius pastatus, kurie daugiabučių rajoną atskirtų nuo parduotuvių rajono. Anuo metu tie architektai net aiškino, kad idėja yra tam, kad visokie gyventojai nelįstų į parduotuves ir netrukdytų, o parduotuvių lankytojai nevaikščiotų pro neaišku kur sau namo į ten, kur jie gyvena. Tai nors dabar šitos kalbos atrodo kaip visiški kliedesiai, matomai to meto veikėjams šitai kliedesiais neatrodė.

Viena iš gerų Šiaurės miestelio savybių - kad tenai nemažai kabokų ir gerų parduotuvių, pvz., kad ir Asorti. Tiesa, yra ir prasta savybė - visi kabokai tenai užsidaro nepaprastai anksti, jau kokią 8 vakaro vieta būna tuščia, nes aplinkui nėra gyvenamųjų namų (o kurie yra - atitverti tais baisiai ilgais pastatais), taigi, nėra ir kam lankytis.

Šiais laikais jau praktiškai neįmanoma įsivaizduoti, kad kadaise visas tas Šiaurės miestelis buvo vienos didelės, tiesiog milžiniškos kareivinės, pilnos tankų, šarvuočių ir sovietinių kareivių.