Nėris

Nėris arba Vilija - tokia Lietuvos upė, gal antra pagal dydį po Nemuno. Išties gi Vilija yra iki santakos su Vilnele, o po jos - jau Nėris. Prie šios upės yra Vilnius, ir jungia ji Vilnių su Kaunu, bet kadangi per visą tą jungti eina seklumos, kurių niekas neišvalo žemsiurbėmis, tai susisiekimo vandeniu nėra, o todėl Vilnius ir Kaunas nesusisiekia, nesusišneka ir pjaunasi. Žodžiu, upės kokybė nustato Lietuvos miestų bendravimo lygį.

Senais laikais, kai prie ruso buvo geriau, tai Nėris pasižymėjo kraštutinai dideliu užterštumu. Jau Žirmūnuose ir Antakalnyje į Nėrį ėjo fekalinė kanalizacija, tad užterštumas E.coli bei kitomis bakterijomis buvo visiškai nevaikiškas. Dar labiau blogino padėtį elektrochemijos kombinatas, buvęs Antakalnyje ir paleisdavęs į upę tiek sunkiųjų metalų tirpalų, kad bet kokia Nėryje pagauta žuvis žmonėms sukeldavo apsinuodijimą sunkiaisiais metalais ir kartais baigdavosi ligoninėje.

Dar Nėris buvo garsi dėl tos katastrofos, kur pontoninis tiltas Vilniuje subyrėjo ir buvo visiškai neaiškus, nuslėptas skaičius žuvusiųjų žmonių - kai kuriais vertinimais gal netgi apie pusė tūkstančio ar daugiau.

Visgi šitais laikais Nėris yra geresnė upė, tai ir vanduo geresnis, ir užterštumo mažiau, tai jau ir maudytis galima.

Nėries arba Vilijos pavadinimo kilmė

Pavadinimas Vilija yra susijęs su Velniu ir etimologiškai reiškia upę, per kurią mirusiųjų dievas Vėlinas arba Velnias pasiimdavęs mirusiųjų vėles. Visokie Vikipedijos pusdurnių platinami kliedesiai apie tai, kaip čia esąs slaviškas pavadinimas "velikaja" yra panašūs į tokius pat liaudiškos etimologijos kliedesius, kaip kad esą Bezdonys esą nuo rusiško "bezdonaja" (bedugnė) - ir tai aiškinama apie upelį, kurio gylis gilioje vietoje yra apie pusę metro.

Pavadinimas Nėris yra siejamas su nėrimu, nardymu ir su tomis pačiomis mirusiųjų vėlėmis bei Vėlinu arba Velniu, tik dar žinoma iš istorijos bei mitų, kad čia gyvenę daugybė bebrų, kurie buvo siejami su mirusiųjų kultu, laikomi tarpininkais tarp gyvųjų ir mirusiųjų pasaulių.

Žodžiu, ar taip, ar anaip, ir Nėris, ir Vilija - abiem atvejais susijęs pavadinimas su Velniu arba Vėlinu, o taip pat su vilnimis ir nėrimu.

Kai kurie aiškina tokias sąsajas su tuo, kad Nėryje yra gana nemažai didelių povandeninių akmenų, dėl kurių upės srovė turi labai specifinį sūkūriavimą ir išgraužia dideles duobes. Nors daugelis tokių kliūčių Vilniaus ribose iš Nėries buvo pašalinta ir dabar jau nesimato, aukštutinėje Nėries dalyje tokių vis dar yra. Būdingas efektas - kai didelis akmuo užstoja po vandeniu srovę, už akmens susidaro gili duobė ir nuolatinis giliai esantis sūkūrys, kuris paskui tęsiasi labai dideliu nuotoliu - šimtus metrų pasroviui ar netgi ir ilgiau. Jei žmogus paklius į tokį sūkūrį, jis gali būti tiesiog panardintas ir įtrauktas į vandenį, o rezultate - ir paskandintas.

Senesni vilniečiai dar mena, kai tokių sūkūrių būdavo Valakampiuose, tai kasmet kokia dešimt plaukikų nuskęsdavo. Vėliau, sovietmečio pabaigoje buvo bandoma pagilinti vagą, tai bent dalis tokių akmenų buvo pašalinta ir tokie paskendimai baigėsi.

Kaip rašyti: Nėris ar Neris?

Senas ir tikras Nėries pavadinimas yra Nėris su raide Ė, nuo žodžio "nėrė". Šitas pavadinimas yra irgi senas ir siejamas jis su tuo, kad upėje gyvenę bebrai, kurie senovės lietuvių buvo laikomi kokiais tai chtoniniais padarais, kurie vėles gabenę į kažkokius požemius pas Vėliną - nerdavę ir nunerdavę iki mirusiųjų pasaulio.

Tai štai taip vat Nėris ir vadinosi Nėris, pakolei neatsirado tokia pusdurnė Salomėja Bačinskaitė, kuri rašinėjo gimnazistinio lygio eilėraščius ir vis sau rinkosi visokias pravardes, pasivadindama tai kaip Jūraitė, tai kaip Liūdytė, tai kaip Vargšelė, tai kaip Ašarėlė, tai dar kaip nors, pakolei su vienu kažkokiu eilėraštuku pasivadino Nėris, o tą eilėraštuką išspausdino kažkoksai laikraštis. Tai šitaip apimta baisuas pasididžiavimo ir toliau ėmė vadintis Nėrimi.

Niekas į tai nebūtų kreipęs dėmesio, jei ne tai, kad šliūcha parsidavė ruskiams ir išvažiavo parvežti Stalino saulės, o paskui buvo linksniuojama kartu su visa kita Stalino saulės delegacija. Taip Nėris kaip šita poetė pasidarė žiniasklaidoje minima kokius 10 kartų dažniau, negu kad Nėris kaip upė. Tada nesusigaudydami, kaip ten nesusipainioti ir atskirti, kažkurie bibliotekiniai veikėjai, kuriems reikdavo bibliografijose kažkaip išrūšiuoti upę nuo šliūchos, pradėjo siūlyti kaip tai pakeist pavadinimą. Ale kadangi šliūchos poetės įtaka buvo didesnė, tai paprasčiau buvo pakeisti upės vardą, pakeičiant vieną raidę. Taip ir gavosi "Neris" su E raide vietoje Ė raidės.

Vienok čia turim pasakyti, kad kadangi dėjom mes ant tos poetesos, kurios realus vardas ir pavardė, beje, yra Serafima Veržbilovskaja, nes ji pati prie komunistų valdžios savo noru taip pasikeitė pirma vardą, o paskui ir pavardę, tai upės vardas tegul ir būna tikras, o kaip ta šliūcha vadinsis - tai mums neįdomu.