Muilo opera

Muilo opera - tai tokios beprasmės rūšies serialas, kur nėra jokio bent kiek stipresnio siužeto, verto bent kiek didesnio dėmesio. Tokio tipo serialai pasižymi baisiu ištęstumu ir tuo, kad viskas malasi ir malasi apie nerišlius santykius, kur kažkokios seilės-meilės, tas pasakė tą, anas pagalvojo aną ir taip toliau, ir taip toliau.

Tęstis tokie serialai gali iki begalybės. Kaip pvz., toksai serialas, kaip Santa Barbara, kuris tapo bendriniu žodžiu, reiškiančiu tokius serialus, turėjo 2137 serijas, kurios buvo išleistos per 9 metus - nuo 1984 iki 1993 metų, t.y., vidutiniškai po 237 serijas per metus. Kitaip tariant, buvo sukuriama ir transliuojama po naują seriją kiekvieną darbo dieną. Savaime aišku, kokio nors siužeto čia likti negalėjo - tiesiog muilas šiknoje.

Pavadinimas "muilo opera" tokiems serialams prilipo nuo to, kad daugybę pirmų populiarių serialų kūrė Procter & Gamble kompanija, kuri šitaip atrado galimybę reklamuoti savo produktams, o labiausiai reklamuojamu šios firmos produktu buvo įvairus muilas. Pradžioje, apie 1930 metus, firma statė radijo serialus, nes televizija dar neegzistavo. Tačiau vėliau, kai po II Pasaulinio karo visur išplito TV, serialų kūryba buvo perkelta į televiziją.

Firma, beje, darė ir neblogų serijų, tokių, kur būdavo ir siužetas - pvz., apie didvyrišką detektyvą Perry Mason. Visgi dauguma serialų buvo visiškai beprasmiai, kaip kad "The Guiding Light" ar "As The World Turns", kurie buvo apie nieką, bet filmuojami ir transliuojami buvo maždaug pusę šimtmečio ar gal netgi ilgiau.

Tarp labiausiai per serialus reklamuotų muilo rūšių - tai matyt toksai "Oxydol", "White Naphta", "Ivory" ir "Duz" - kaip matom, nei vienas iš šitų brendų neliko mums žinomas.