Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
Begalybė
Begalybė arba ∞ - tai anoksai skaičius, katras gaunasi, kai bet kokį kitą skaičių padalini iš nulio. Todėl yra labai patogu kartais tą begalybę panaudoti, darant kokius nors buhalterinius burtus, kai pinigų pritrūksta - padalini kokį nors pinigų kiekį iš nulio ir gauni begalybę.
Tai būtent tokiu būdu ir bankas Sekundė veikė juk: kadangi jie pinigų teturėjo nulį, tai iš to savo nulio visus turimus pinigus ir dalino. Taip ir gavosi, kad kiek tik pinigų bereikėjo, tiek ir atsirasdavo, tad ir jų šūkiai apie tai, kad pinigų yra, buvo ne šiaip sau išgalvoti, o akivaizdūs. Bet vienok iš pavydo pasiuto valdžia, kad kiti pinigų turi, o jiems juk trūksta, tai ir atėmė visą banką su visais pinigais bei indėliais, o tada dar ėmė šaukti, kad paskolos kažkokios išdalintos kam nereikia.
Taip kad dėl šitų paskatų ir uždraudė paskui naudoti begalybę buhalterijoje, prisidengdami kažkokiais pseudomokslais ir sakydami, kad šitaip esą neleidžianti matematika. Todėl buhalteriai pasidarė labai pikti ant valdžios.
Dar begalybę galima gauti, jei skaičių 8 parverti ant šono, o ir atvirkšiai: ant šono parvertus begalybę, gaunasi tas pats skaičius 8.
Begalybė ir matematika
Nors matematika dažniausiai nepripažįsta neapibrėžtinių skaičių, begalybė yra reta išimtis, kur netgi matematikai ją mini. Tiesa, su visokiomis keistomis išlygomis. Štai kadaise toksai Georg Cantor išvedė tokią diagonalinę teoremą, pagal kurią vienareikšmiškai įrodė, kad yra begalinis skaičius skirtingų begalinių begalybių, kurios, negana to, gali susidėti į vieną bendrą begalybę, kuri bus didesnė už bet kurią iš tų begalinių begalybių. Tai iš to gavosi toksai keistas paradoksas su kuriuo matematikai nesusitvarko iki šiolei.
Paprastesnis paradoksas yra iš aritmetikos, ir yra toksai: tarkim, sakome, kad dalyba iš nulio yra galima. Tai tada skaičių 2 padalinam iš nulio, ir gauname ką? Ogi begalybę. Tada panašiai padaliname skaičių 3 iš nulio, ir vėl gauname ką? Ogi begalybę. Ar tos begalybės vienodos, ar skirtingos bus? Tai čia tam nustatyti turėtume padaryti atvirkštinį veiksmą - padauginti begalybę iš nulio, ir tada gausime ką? Ogi turėtume gauti vienu atveju skaičių 2, o kitu atveju skaičių 3, bet taigi pagal apibrėžimą taip negali būti, nes begalybė didesnė už bet kokį skaičių, tai jei vieną begalybę apibrėšim, tai gausis, kad kita begalybė turi būti didesnė. Tai žodžiu, irgi gaunasi panašiai, kaip Kantoro diagonalinėje teoremoje.
Tai vat čia iš to matematikai paskui ir nusprendė, kad pirma negalima turėti veiksmų su begalybe, o paskui kad ir negalima iš nulio dalinti, kad nesąmonių tokių nesigautų.