Mozaikinė psichopatija

Mozaikinė psichopatij - tai taip vadinama mišri psichopatija, turinti įvairių skirtingų psichopatijų požymius, dažniausiai kartu su mąstymo nerišlumu, nevienalytiškumu, vidiniais mąstymo prieštaravimais, primenančiais schizofreniją. Skirtingai nuo pastarosios, mozaikinė psichopatija nepasižymi stabiliu ir aiškiu asmenybės degradavimu: žmogus ir toliau lieka mąstantis, sutrikimas nerodo progresavimo požymių.

Šiais laikais terminas "psichopatija" normalioje psichiatrijoje jau seniai netaikomas, yra išlikęs tiktai Snežnevskio ir Tiganovo aiškinimuose, kurie iki šiol taikomi buvusioje SSRS, ypač Rusijoje. Vakarų pasaulyje paprastai kalbama apie asmenybės sutrikimus, tad pagal vakarietišką vertinimą mozaikinė psichopatija būtų vadintina mišriu ar nediferencijuotu asmenybės sutrikimu.

Kitas Vakaruose žinomas tokio sutrikimo pavadinimas - tamsioji triada arba tamsioji tetrada.

Mozaikinės psichopatijos simptomai

Tipiškiausiais atvejais mozaikinės psichopatijos simptomatika būna mišri, apimanti įvairių skirtingų psichopatijų ar asmenybės sutrikimų požymius. Ypač būdingi požymiai, kurie įprasti paranoidiniam asmenybės sutrikimui, persimaišę su narcisistinio asmenybės sutrikimo bei antisocialaus asmenybės sutrikimo skiriamaisiais bruožais.

Tipiškiausi požymiai būna tokie:

• Įkyrios idėjos, sąmokslo teorijos, ypač dažnai - apie pasaulinius politikų sąmokslus, Vakarų valstybių sąmokslus, sionistinę pasaulio valdžią ir panašiai
• Stiprus polinkis manipuliuoti žmonėmis, paprastai suvokiamas ir paties paciento. Neretai pacientas dar ir didžiuojasi savo gebėjimu manipuliuoti, apgaudinėti ir t.t..
• Smarkiai išpūsta ir objektyviai nepagrįsta savivertė, neadekvačiai geras savęs vertinimas, potraukis titulams, apdovanojimams ir t.t..
• Savigyra, pagyrūniškumas, neatitinkantis realybės. Pagyrūniškumas tarpais pereina į fantazijų, visiškų nesąmonių lygį.
• Artimų draugų trūkumas, aplinkinių atitolimas, jų nenoras leisti laiką kartu su tokiu žmogumi.
• Sadistiniai polinkiai, polinkis į žiaurumą, į grasinimus, smurtą, susidorojimą su priešininkais, fizį ir psichologinį terorą.
• Polinkis į gerai apgalvotą, gudrų, tikslingą ir dažniausiai labai įtikinamą melavimą.
• Negebėjimas jausti užuojautos, suprasti užuojautos reikalaujančių situacijų, neretai ir paprastos empatijos nebuvimas.
• Negebėjimas jausti kaltės jausmą, gailėtis dėl savo veiksmų, savo kaltės nepripažinimas.
• Prastai išvystyti gebėjimai mokytis iš savo klaidų, iš bausmių. Bausmes laiko ne savo veiksmų padariniu, o kitų žmonių, valdžios ir pan. sąmokslu.
• Labai prasti gebėjimai kurti ir palaikyti asmeninius santykius, prasti šeimyniniai santykiai.
• Įvairūs bendri, mišrūs pasaulio suvokimo neadekvatumai (pvz., antivakseriškos idėjos ar kt.).

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad šiam kompleksui nebūtinai būdingas impulsyvumas. Daugelis tokį kompleksinį sutrikimą turinčių asmenų visai neblogai valdo savo impulsus ir supykę ne puola į nevaldomą smurtą, o tiesiog ciniškai įsivertina sau maksimalią naudą ir kartais tiesiog nekreipia dėmesio į jiems netinkamus žmones. Kitais atvejais tokie žmonės surezga ilgalaikinius, neretai labai žiaurius keršto planus, kuriuos apgalvotai įgyvendina. Pasirinkimas, ar nekreipti dėmesio, ar kerštauti būna sunkiai prognozuojamas.

Tyrimai rodo, kad tokio tipo psichopatiniai kompleksai pastebimi pas maždaug 15% nuteistųjų už nusikaltimus. Kadangi tokį kompleksinį asmenybės sutrikimą turintys asmenys linkę į nusikaltimus, nejaučia užuojautos, linkę į žiaurumą, jie neretai pakliūna į teisėsaugos akiratį, būna sugaunami ir nubaudžiami laisvės atėmimo bausmėmis.

Mozaikinė psichopatija būna gana sunkiai diagnozuojama, nes paprastai pacientai nelinkę bendradarbiauti su psichiatru, linkę meluoti, apsimetinėti ir pan..

Kaip ir kitos psichopatijos, mozaikinė psichopatija gydymui nepasiduoda. Įvairūs neuroleptikai simptomatiką kažkiek nuslopina, tačiau labai ribotai.