Audiofilai

Audiofilai arba dar kartais vadinami melofanai - tai tie, kurie geriausiai išmano garsą, todėl perka tik geriausią audio aparatūrą, tokią, kuri tinkama. Audiofilas nebus apgautas visokių ten jūsų nesąmonių, CD ar juoba kažkokių MP3.

Kiekvienas žino, kad geriausias ir kokybiškiausias garsas - tai iš vinilo, ypač dar iš to seno, kur prieš II Pasaulinį karą gaminto, nes naujesni - jau ne tasai lygis. Taip pat tiktai lempiniai stiprintuvai gerai stiprina ir duoda gražų garsą, nes visa ta jūsų skaitmena su megabaitais tik džeržgia nemaloniai ausyse ir sukelia galvos skausmą bei migreną. Blogiausia gi iš visko - tai visokie mp3, kur joks normalus žmogus klausytis negali!

Dar kiti sako, kad audiofilai - tai tie, kurie išgirsta kažkokį garsą specialiose, nenormaliai brangiose nesąmonėse, kurių šiaip jau sveiko proto žmogus nei nepirktų. Bet tai šmeižtas ir netiesa, nes taip tik vargšai gali šnekėti, kurie garso negirdi ir neišmano. Gal jiems pinigų trūksta, tai iš pavydo viskas.

Tikras audiofilas žino visokių dalykų ir moka visokių frazių, iš kurių gali būti lengvai atskirtas: "O kaip su scena, detalumu ir boso greičiu?"

Čia reikia neužmiršti, kad dar be šito yra ir minkštas lempinis garsas bei paauksuoti kabeliai, kurie nulemia dar labiau.

Audifiliniai kliedesiai

Yra krūvos visokių nesąmonių, kurias kliedi audiofilai, neretai netgi patys nuoširdžiai tikėdami, kad sako teisybę ir kad sugeba išgirsti kažkokius garso skirtumus. Tarp itin paplitusių kliedesių štai tokie:

• Esą keramikiniai ar pan. kondensatoriai duoda geresnį garsą, nei elektrolitiniai. Išties visiškai tokį patį, tiesiog elektrolitiniai kondensatoriai per 30-50 metų pradžiūsta, pagenda, sumažėja jų talpa ir todėl kiek suprastėja garsas. Tiesa, jei kondensatoriai ne kinietiški, tai net ir suprastėjus tam garsui, suprastėjimas būna toks, kad nebent su prietaisais jį pastebėsi. Audiofilų ausis tų skirtumų išgirsti nesugebės. O bendrai, nesvarbu, ar kondensatorius elektrolitinis, ar keramikinis, ar popierinis, ar dar koks nors, jei yra jo talpa, tai ir yra jo talpa, ir technologija jokių įtakų garsui neduoda.
• Esą reikia kokių tai itin gerų tranzistorių, norint, kad būtų gerai ir kaip tai "greitai" atkuriamas garsas. Išties nesąmonė, nes garsiniais dažniais dirbantys tranzistoriai gali dirbti dešimtis, šimtus ar tūkstančius kartų didesniais dažnumais. Tranzistorių pakeitus į kokį tai aukštadažnį, jokio garso pagerėjimo neatsiras. Šita nesąmonė kyla iš to, kad audiofilai net negeba atskirti, kur yra kalba apie garso bangų dažnumus, o kur kalba apie radijo bangas ir jų dažnumus.
• Esą kokie tai audiofiliniai kabeliai daro kokią tai įtaką garso atkūrimui. Kai kurie audiofilai kliedi ir apie paauksuotus ir pasidabruotus kabelius po dešimtis tūkstančių eurų už metrą, bet net ir tie, kurie nepasiekę tokios stadijos, dažniausiai kliedi, kad esą kabelis iš galinio stiprintuvo į kolonėles turintis būti koksai tai ypatingas ir pigiau kaip už 50 eurų už metrą negalima pirkti, nes garsą sugadins. Labą dieną. Šiaip tai bet koks elektros kabelis visiškai absoliučiai nei kiek nesiskiria savo perdavimu nuo jokio audiofilinio. Bet audiofilams norisi pakliedėti.
• Esą kokiu tai mistiniu būdu per ilgą laiką naudojama elektronika "sušyla" ir kažkaip pasikeičia jos savybės, nes mistiškai vyksta lydmetalio elektrolizė ir dar kažkokie neaiškūs reiškiniai, kurių dėka senesnė aparatūra skamba geriau, nei nauja. Svarbiausia tik neperlituoti kokių nereikia kondensatorių ir panašiai, nes tie nuo ilgo naudojimo irgi įgauna kokias tai mistines savybes. Dėl šito mistinio proceso 20-30 metų senumo aparatūra skambės ryškiai geriau už tokią pat, bet visiškai naują. Išties yra toksai reiškinys, kuris keičia elektronikos savybes, einant laikui - tai erozija, kylanti dėl rūgštinio fliuso naudojimo lituojant (būdavo naudojamas rusiškoje aparatūroje). Ta erozija išėda kontaktus ir aparatūra ima traškėti, neatgaminti garso ir genda. Tai jei audiofilams šitai tinka - nu tai nieko daugiau komentuoti ir nelieka.

Labai dažnai galima iš audiofilų išgirsti tiesiog absurdiškų frazių - pvz., apie tai, kad koksai tai boso greitis, kurio kažkokie uždelsimai ir panašiai. Tai yra frazės, kurių prasmingumas yra maždaug toks pats, kaip pasakymo apie cepelinų spalvinį dažnį ir jų rezonansą. Kitaip tariant, šyvos kumelės briedas.

Realybė yra tokia: įprasti galios stiprintuvai, kainuojantys 100 ar daugiau eurų, atkuria garsą taip gerai, kad joks audiofilas negali atskirti jokiame aklame bandyme, nebent stiprintuvas būtų tyčia pagadintas, jame įtaisant dažnių filtrus, kurie sukurtų blogesnį (!!!) garsą, nei turi būti. Būtent taip tyčia ir daro kai kurios gudresnės audiofilinę aparatūrą gaminančios firmos, šitaip sukurdamos "minkštą" ar dar kokį tai tokį skambesį. Būtent blogesnį skambesį audiofilai tada ir įvertina, kaip esą geresnį. Bet net ir blogesnio skambesio negali pagadinti jokie kabeliai. Bet koks pats pigiausias buitinis elektros kabelis kolonėlėms pajungti tinka taip pat gerai, kaip ir bet koks pats brangiausias - charakteristikos visiškai nesiskiria.