Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
Šiltas lempinis garsas
Šiltas lempinis garsas - trenktų audiofilų išrastas kliedesinis posakis apie tai, kad esą kaip tai lempiniai aparatai duodantys kokį tai šiltesnį, natūralesnį ir panašiai garsą, kuris esąs kaip tai kokybiškesnis. Išties niekaip jie neduoda to garso, nes arba duoda gerą garsą, arba tiesiog duoda didelius iškraipymus.
Tiesą sakant, kadaise radijo lempos išties buvo siejamos su geresne audio kokybe, kylančia iš kadaise buvusio daug didesnio dinaminio diapazono. Bet ta reali lempų kokybė duodavo visiškai ne šiltą garsą, o atvirkščiai - tiesiog ausį režiančius ir būgnelius sprogdinančius galingumus. Vargu, ar nors vienas audiofilas tokį realų gerą lempinį garsą įvertintų bent kiek teigiamai.
Iš kur atsiranda tasai šiltas minkštas lempinis garsas
Dažniausiai audiofilų mėgstami šilto lempinio garso iškraipymai yra susiję su nekokybiškuose lempiniuose stiprintuvuose naudojamais garsinių dažnių transformatoriais, kurie suveikia kaip filtrai, nupjaunantys aukštus dažnius. Taigi, tokia aparatūra gali atgaminti garsą gana dideliu galingumu, bet dirbtinai susiaurintu dažniniu spektru ir dar su gana juntamu pakilimu vidutiniame dažnių ruože, t.y., tiesiog nekokybiškai. Bet toksai nekokybiškas atgaminimas audiofilams atrodo kaip kažkoksai "minkštas" ar "šiltas" garsas, kuriuo esą pasižymintys lempiniai aparatai.
Geras lempinis aparatas atgamina garsą visiškai nešiltai ir neminkštai, o visai taip pat kaip ir geras tranzistorinis aparatas. Tokių lempinių aparatų būdavo gaminama senais laikais, tačiau nei vienas iš jų nėra vertinamas audiofilų, nes duoda kokį tai esą netinkamą garsą. O tas garsas audiofilams netinka, nes tiesiog yra per geras - turi per didelį dinaminį ir dažninį diapazoną ir yra visiškai nešiltas. Ypatingai nešiltas būna tas garsas, kuris gerai atkuria priekinius garso bangų frontus.
Analogiškai "minkštą" ir "šiltą" apribotą ir nuglaistytą garsą, neturintį aštrių priekinių frontų (tų visokių traškėjimo ir čežėjimo garsų) gali duoti ir įprasta tranzistorinė aparatūra, o tokią kai kurie gamintojai ir gamina specialiai audiofilams.
Kadangi audiofilams dramblys užmynęs yra ne tik ant ausies, bet ir ant galvos, tai kuo blogiau skamba aparatūra, tuo geriau jie tą aparatūrą vertina (nors sąsaja netiesinė ir sunkiai prognozuojama). Taigi, šiltas ir minkštas lempinis garsas iš senų žemiausios klasės aparatų ir jų schemas atkuriančios naujos, tokios pat prastos aparatūros - tai tiesiog audiofilų idealas.
Dar žr.
- Audiofilinis kabelis - dar net ir už šiltą lempinį garsą geriau
- Lempinis transformatorius - čiau jau išvis visiška mistika