Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
Audiofilinis kabelis
Audiofilinis kabelis - tai visoks bet koks kabelis skirtas kolonėlėms (ar dar kam nors) pajungti prie stiprintuvo ar kokio kito įrenginio ir kainuojantis daugiau kaip 1 eurą už 1 metrą. Tiesą sakant, netgi ir euro už metrą kaina yra per didelė, bet jau čia tiek jau to, jei norit mokėti per brangiai.
Reikalas tas, kad kabeliai išvis niekaip neveikia garso, nes jų induktyvumas ir talpa tiesiog artimi nuliui. Esant praktiniam pajungimui, kur kabelio ilgis siekia, pvz., 4 metrus, tas kabelis darytų įtaką dažniams, kuriuos atitinkantis bangos ilgis yra daugiausiai 16 metrų arba mažesnis. O 16 metrų radijo banga - tai tokia, kurios dažnis atitinka 18,75MHz. O tai yra kaip tik 1000 kartų daugiau už žmogaus klausos ribą, kuri yra apie 16-20kHz. Kad kabelis bent teoriškai darytų kokią nors įtaką dažnių pasiskirstymui (t.y., įtakotų tą šiltą lempinį garsą, jis turi būti bent 16 kilometrų ilgio, o praktiškai - dar bent porą kartų ilgesnis.
Apie kabelių varžą ar dar ką nors panašaus šituo atveju išvis nėra ką kalbėti. Ir jau visai absurdiška, kai kokie nors audiofilai pradeda aiškinti, kad didelės galios kolonėlėms reikia storų laidų ir panašiai, nes eina daug galingumo. Tai tas "daug" netgi labai galingai Hi Fi apratūrai yra koksai 1% nuo to, kas eina per kabelį, kuriuo kas nors pajungta iš rozetės.
Bet kadangi audiofilija yra tokia psichozė, tai audiofilai visvien perka kabelius, kurie būtų kuo brangesni. Todėl kai kurios firmos ima gaminti netgi kabelius, kurie kainuoja daugiau, nei padori HiFi aparatūra ir visvien atsiranda koks nors visai nuprotėjęs audiofilas, kuris visvien tokį kabelį nusiperka.
Audiofilinių kabelių biznis paaiškėjo besąs toksai geras, kad netgi vienas normalus gamintojas, Denon kompanija 2006 išleido audiofilinį kabelį "AK-DL1", kainavusį 499 dolerius. Kabelis buvo reklamuojamas kaip kažkoksai ypatingas ir perduodanti visus skaitmeninio garso niuansus, bet greitai paaiškėjo, kad tai tiesiog pusantro metro Ethernet kabelis ir viskas. Pats kabelis, neskaičiuojant jungčių, čia kainavo apie pusę euro.
Kadangi audiofilai protu nepasižymi, tačiau pasižymi tiesiog nenormaliu polinkiu leisti pinigus absurdams, tai jų dėka netgi normalaus audio kabelio už normalią kainą daugelyje audio parduotuvių jau sunku nusipirkti - mat pardavėjai žino, kad gali kam nors priknisti protą ir papasakoti, kad kabelis, pigesnis, nei 5 ar netgi 10 eurų už metrą, esąs kuo tai blogas.
Todėl čia rekomenduojam paprastai daryti: pirkite kabelius bet kurioje elektros prekių parduotuvėje. Kabelis bus toksai pats geras, bet kainuos normalius pinigus. Normalaus kabelio kaina, priklausomai nuo storio ir gyslų skaičiaus - maždaug nuo 30 iki 120 eurų už 100 metrų ritinį.
Dar durniau už šitai yra tiktai audiofiliniai elektros kabeliai, apie kuriuos kažkokie audiofilai irgi susigalvojo, kad esą ir elektros pajungimui reikalingi specialūs kabeliai, kurie kažkaip tai pagerintai elektrą perduotų, nes esą paprasti elektros kabeliai netinka. Tai kai kurie tokie audiofiliniai elektros kabeliai tiems durniams būna parduodami po kelis tūkstančius baksų. Ir perka. Ir dar paskui giriasi vieni kitiems. Ir pasakoja, kaip nieko nesupranta tie, kas paprastais laidais prie elektros visokią HiFi aparatūrą jungia.
Ką jau ten kalbėti apie tai, kad dar kiti audiofilai perkasi sau netgi ir skaitmenai skirtus specialius USB kabelius už šimtus dolerių, nes esą skaitmeninis signalas kaip tai irgi įgyja Šiltą lempinį garsą, kai būna perduodamas per specialų kokį tai kabelį.
Paauksuoti ir pasidabruoti kabeliai
Atskirą audiofilinių kabelių kategoriją sudaro paauksuoti ir pasidabruoti kabeliai. Apie juos irgi pasakojamos įvairios legendos, pvz., kad pasidabruoti kabeliai geriau atkuria aukštus dažnius.
Išties yra vienas paviršinio srovės sklidimo efektas, kuris reiškiasi su aukštų dažnių srovėmis, bet audiofilai yra tokie nemokšos, kad jie net neskiria aukštų dažnių nuo garsinių dažnių. Reikalas tas, kad aukšti dažniai radiotechnikoje - tai tie, kurie yra nuo ultratrumpųjų bangų ir aukštesni. Kitaip tariant, maždaug apie 100MHz ir aukštesni dažnumai, kurie yra keliasdešimt tūkstančių kartų aukštesni, nei "aukšti" garsiniai dažniai. Kadangi audiofilai yra humanitarai, tai jiems tie skaičiai nieko nereiškia, jie nieko nesupranta ir galvoja, kad aukšti garsiniai dažniai yra tie radio aukšti dažniai. Tiesiog jie nesupranta, kas tos radijo bangos ir kuo jos skiriasi nuo garso bangų ir kokie ten skirtingi dažnumai.
Tai va, radio aukštų dažnių sistemose, kur reikia ilgesnio perdavimo kabelio ir naudojami koaksialiniai laidai, būna kartais naudojamas ir pasidabravimas, kad sumažinti varžą, kai aukšto dažnio srovės teka tiktai laido paviršiumi. Tam laidas yra dengiamas mikroskopiniu, mikrometrinio storio sidabro sluoksniu. Sidabro sunaudojama tiek mažai, kad realiai tokių laidų kaina beveik nesiskiria nuo įprastų, tačiau varža aukštų radijo dažnių srovėms sumažėja keliasdešimčia procentų.
Garsiniams dažniams tokie kabeliai tiesiog neturi jokios prasmės.
O apie paauksavimus - jie išvis turi tiktai vieną prasmę: kadangi auksas yra atsparus korozijai, tai jis nerūdija. Tai normaliam kabeliui prasmės neturi, bet paauksuotos jungtys (padengtos mikrometriniu sluoksniu aukso) yra visai geras dalykas, nes neaprūdija, daugelį metų stovėdamos drėgnose patalpose. Tiesa, aukso čia sunaudojama tiek mažai, kad paauksuotos jungtys realiai kainuoja vos keliais procentais brangiau, nei paprastos chromuotos, kurios irgi nelabai rūdija. Garso kokybę tos jungtys pagerina tik tiek, kad nesigirdi garsaus traškėjimo ir garso dinginėjimo, koksai būna, jei laidai nekontaktuoja.
Audiofilai reliai nesuvokia banaliausių fizikos dėsnių. Mokykloje audiofilams per fizikos pamokas neleisdavo liestis prie laidų, nes jie tuos laidus kišdavosi sau į burną.