Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
Margarinas
Margarinas arba tepusis riebalų mišinys, o chemiškai - hidrinti riebalai - tai bene pirmas išrastas padirbtas maistas, išplitęs po visą pasaulį dar XIXa., o šiais laikais jau identifikuotas kaip bene pagrindinė nutukimo ir daugelio ligų priežastis - būtent ta, kuri liaudyje vadinama cholesteroliu.
Nes kaip paaiškėjo, cholesterolio suvartojimo kiekiai niekaip neįtakoja jo nusėdimo ant kraujagyslių sienelių ar trombų susidarymo. Nes jei cholesterolio organizmas gauna mažai, tai pasigamina pats, o jei per daug - visiškai be problemų pašalina. O problema - gi tos nesočiosios riebiosios rūgštys, kurios pakeičiamos į hidrintus riebalus - šie vat ir sėda. Ir ant kraujagyslių sienelių, ir lašiniai iš jų auga, ir taip toliau. Britų mokslininkai viename iš tyrimų teigė, kad pagrindinis nutukimą reguliuojantis produktas maisto sudėtyje - tai hidrinti riebalai, kitaip tariant, margarinas.
Viena iš problemų su margarinu yra ta, kad skirtingai nuo natūralių riebalų, hidrintus riebalus organizmas perdirba daug sunkiau už bet kuriuos kitus, tad paprastai vietoj perdirbimo tiesiog nusodina savyje. Itin geras nutukimą skatinantis mišinys gaunasi, kai maiste hidrinti riebalai patiekiami kartu su gliutamatais, pastaruosius naudojant tam, kad užmaskuoti baltymų trūkumą: tada natūraliai dėl gliutamatų gaunamas apsirijimas efektingai susikombinuoja su margarino tukinančiom savybėm.
Tai tarp kitko, čia irgi įdomus paradoksas - vieni margarino gamintojai šlykščiai peza, esą jų gamintas margarinas primena sviestą, nors išties šūdą jis primena, o ne sviestą, kiti gi, gudresni, ant pakelių rašo "SVIESTO ir augalinių riebalų mišinys" ar panašiai. Bet kuriuo atveju tai tėra tas pats margarinas su įvairiais priedais.
Ir tarp kitko, kai margarinas vadinamas augaliniais riebalais - tai išties yra atviras melas, nes ne jokie tai ne augaliniai riebalai, o grynas chemijos pramonės produktas.
Kaip daromas margarinas
Margarino gamybos technologija visad buvo vienas iš skyrių sovietiniuose chemijos vadovėliuose. Tad ją sužinoti gi labai paprasta: imamas aliejus, kaitinamas ir ant katalizatoriaus aeruojamas vandeniliu. Nesočiosios riebiųjų rūgščių grupės keičiamos į hidrintas, susidaro nauji cheminiai junginiai, kurių tirpimo temperatūra gerokai aukštesnė, tad skysti gamtiniai riebalai pavirsta į kambario temperatūroje kietus cheminius riebalus. Ši technologija pramonei yra tokia jau įprasta, kad iš esmės, kiekvienas durnius gali taip margariną gamint, tereikia reagentų užsipirkti ir cheminį reaktorių. Maždaug vat taip vat.