Mąstymo lygmenų trejybė

Mąstymo lygmenų trejybė yra žinoma iš psichoanalizės, tačiau dabar gerokai užmiršta. Netgi tiek užmiršta, kad daugelis senų psichoanalitikų joje painiojasi ir būna, kad galvoja, kad tai kažkokia dvejybė. Nors, kokie nors biheviorizmo atstovai būna kad aiškina, kad išvis yra tik vienovė kažkokia ir jokių mąstymo lygmenų nėra, ir išvis mąstymas netgi neegzistuoja. Bet tai čia jų neklausykim, nes jie patys išties nemąsto ir patvirtina, kad mąstymas neegzistuoja bent jau kai kuriais atvejais.

Taigi, mąstymo lygmenų trejybė klasikinėje psichoanalizėje yra tokia:

• Sąmonė - ta dalis mūsų psichikos ir atminties, kurią dabar turime ir suvokiame
• Pasąmonė - ta dalis mūsų psichikos ir atminties, kuri dabar nefokuse, pvz., dalykai, kuriuos mąstėme prieš valandą ar prieš metus
• Besąmonė - ta dalis psichikos ir atminties, kuri tiesiogiai niekaip nepasiekiama, bet veikianti - pvz., fiziologiniai psichikos mechanizmai, įgimti refleksų mechanizmai ir panašiai

Paprastai apie besąmonę psichoanalitikai nekalba, nes kadangi nepasiekiama, tai ir nėra ką apie ją kalbėti, tai iš to paskui būna painiava visokia.