Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
Lowrider
Lowrider - tai tokia įspūdingai tiuninta mašina, kurią JAV sugalvojo meksikiečiai, kai bandė darytis kuo kietesnes mašinas, dar apie 1940 metus. Tai tenykščiai Kalifornijos meksikiečiai labai norėdavo pasirodyti kieti prieš panas, todėl mašinas tiuninguodavo įvairiais būdais, kad tik geriau atrodytų. Bet anais laikais niekas gerų tiuningų dar nebuvo prigalvojęs, mašinos būdavo senoviškos, tai meksikiečiai jas tiesiog dažydavo ir blizgindavo joms ratus.
Šiais laikais Lowraider mašinos yra tikras Vakarų pakrantės pasididžiavimas ir simbolis, džiuginantis turistus ir bendrai visus žmones. Dėl savo įspūdingumo Lowraider mašinos ėmė plisti jau ir kitur, retkarčiais pastebimos jau ir Rytų pakrantėje ir netgi kituose pasaulio kraštuose.
Lowrider mašinų istorija
Štai tada, bevažinėdami gatvėmis ir besipuikuodami savo mašinomis, jie atrado, kad mašina galima tuo geriau pasirodyti, kuo lėčiau važiuoji. Taigi, šitaip jie atrado pirmą dalyką, kuris priešingas dragui - kad reikia važiuoti kuo lėčiau, o tam geriausiai dar ir pavaras perdirbti taip, kad galima būtų važiuoti visiškai iš lėto.
Antras jų atrastas dalykas buvo, kad mašina nelabai išsiskiria, jei paaukštinta, o štai jei pažeminta tiek, kad vos ne dugnu velkasi, tai kažkaip labiau krenta į akis. Taigi, meksikiečiai ėmė pjaustyti spūruokles, jas kažkaip papildomai įtempinėti, kietindami važiuokles - viskas vien tam, kad mašina nusileistų kuo labiau į apačią.
Taip ir atsirado lėtos ir itin pažemintos mašinos - Lowrider.
Vienok valdžia, kaip visada būna, nutarė sutrukdyti jaunimo pramogoms ir tuos lowraiderius uždrausti. Taip 1958 metais atsirado Kalifornijos įstatymas, nustatantis, kad yra draudžiama važinėti mašinoms, kurių bent kokia nors kėbulo dalis yra žemiau, nei apatinis ratlankio kraštas.
Vienok gudrūs meksikiečiai nepasimetė. Nors ir teko pradžioje paaukštinti mašinas, greitai jie ėmė ieškoti kuo žemesnių padangų, kad tik galima būtų kažkaip nusileisti dar žemiau. O tada atsirado vienas genijus - legendinis meksikietis Ron Aguirre, kuris įrengė savo mašinoje hidraulinį siurblė, stūmoklius ir vožtuvus, kad galėtų reguliuoti mašinos aukštį - kai policija sugalvos tikrinti - mašina pakeliama ir reikalavimus atitinka. O kai policijos nėra - mašina nuleidžiama.
Su kitomis mašinomis tai gal ir nebūtų pavykę, bet kaip tik 1958 metais buvo išleistas legendinis Chevrolet Impala modelis, kuris turėjo kitokį rėmą - jis buvo ne tam metui įprastos dėžės (stačiakampio) formos, o X raidės formos, dalinai sujungtas su kėbulu. Išties tai buvo tarpinis variantas tarp nešančiojo kėbulo ir rėminės konstrukcijos. O kadangi nebuvo dėžės formos rėmas, tai aplink ratus gavosi įtalpinti nemažai visokios įrangos.
Štai taip ir atsirado tikrieji Lowrider automobiliai, kaip jie suprantami dabar: turintys ratus su žemiausio profilio (kuo plonesnėmis) padangomis, dažyti pereinančiomis spalvomis, naudojant aerografus, neįmanomai nužeminti ir kartu su hidraulika arba hidropneumatika, kuri leidžia mašinai visaip kilnotis.
Dabartiniai Lowrider automobiliai yra ne tik su žemu dugnu - jie ir kilnojasi aukštai. Pas kai kuriuos maksimali prošvaisa gali siekti apie metrą, o siurblio galia tokia, kad mašina gali visa pašokti į orą taip smarkiai, kad išvis nei vienu ratu nesiliestų prie žemės. Negana to, visi ratai dažniausiai valdomi paskirai, todėl dėl smagumo mašina gali važiuoti visa keistai išsiklaipiusi.