Lituanica

Lituanica - garsus lėktuvas, kuriuo Darius ir Girėnas skrido per Atlantą. Savo modeliu tai buvo Bellanca CH-300 Pacemaker lėktuvas, amerikietiškas vienmotoris šešiavietis lėktuvas

Nors pagal dabartinį supratimą daugeliui atrodytų, kad kai Darius ir Girėnas pirko šį lėktuvą 1932 metais, jis buvo visai naujas, bet tai klaida. Reikalas tas, kad tuo metu vyko reali aviacijos revoliucija, kurios metu lėktuvai tobulėjo tiesiog neįtikėtinais tempais. Taigi, visai nauju atrodęs 1929 metų gamybos lėktuvas realiai jau buvo pasenęs.

Negana to, išties ta Bellanca CH-300 Pacemaker tebuvo modernizuotas 1928 sukurtas Bellanca CH-200 Pacemaker lėktuvas, kuriame vietoje Wright J-5 radial variklio buvo įdėtas galingesnis ir kartu ekonomiškesnis Wright J-6 radial variklis. Tik toksai ir skirtumas. Tai dar negana to, pats Bellanca CH-200 Pacemaker irgi buvo lėktuvas, kuris tebuvo 1926 sukurtas Wright-Bellanca WB-2 Columbia lėktuvas, kuriame vėlgi tiesiog variklis buvo pakeistas į naujesnį.

Taigi, praktiškai Darius ir Girėnas skrido lėktuvu, kuris buvo 1926 metų kūrybos visai neblogas, bet jau visai pasenęs lėktuvas. Negalim sakyti, kad blogas, nes dar 1927 tuo pat Wright-Bellanca WB-2 pavyko perskristi per Atlanto vandenyną, o anais laikais jis dalyvavo daugelyje rekordų ir buvo geras. Tačiau aviacijos vystymasis vyko tokiais tempais, kad 1932 metais lėktuvas buvo ganėtinai senstelėjęs ir į tobulumus nebepretendavo.

Čia dar turim pridėti, kad Bellanca CH-300 Pacemaker, kuri buvo gaminta 1929, dar 1930 buvo pakeista naujesniu modeliu - Bellanca CH-400 Pacemaker, kuris turėjo galingesnį ir modernesnį Pratt & Whitney Wasp C varikį, su kuriuo standartinis modelis galėjo nuskristi maždaug 1200km.

Dariaus ir Girėno perdirbta Bellanca gavo didesnius bakus, apie metru pailgintus sparnus, aptrauktas nauja drobine danga (tais laikais lėktuvai būdavo biškį medžiaginiai), buvo įdėtas vėlgi naujas, galingesnis ir ekonomiškesnis variklis, naujas propeleris.

Deja, daugiausiai dėl pinigų trūkumo (formaliai dėl svorio) pilotai turėjo atsisakyti kelių esminių dalykų - parašiutų, radijo imtuvo, radjo kompaso (prietaiso, kuris nustato kryptį į žinomas radijo stotis ir pagal tai padeda orientuotis) ir pan.. Nebuvo ir autopiloto, o tai reiškia, kad lakūnai per ilgą skrydį turėjo smarkiai pervargti. Galimai tas prietaisų trūkumas buvo viena iš esminių katastrofos priežasčių.

Vienas iš spėjimų yra, kad pirminė priežastis, dėl kurios lakūnai audros metu pernelyg žemai nusileido ir kabino medžių viršūnes - įvairių būtinų prietaisų trūkumas. Dėl audros lakūnai negalėjo orientuotis pagal žvaigždes ar iš lėktuvo naktį pastebimas miestų šviesas, o dėl vėjo galėjo pervertinti savo nuskristą atstumą. Kadangi nebuvo radijo kompaso, jokio tikslaus savo buvimo vietos įvertinimo lakūnai atlikti negalėjo. Negana to, prisidėjo ir perteklinis nuovargis, kilęs dėl to, kad lėktuve nebuvo autopiloto.

Taigi, galima tarti, kad konstrukcinės priežastys nulėmė ir katastrofą, tik kad tos konstrukcinės priežastys buvo truputį ne ten, kur daugelis tikėtųsi.