Ligota era

Ligota era (angl. Malaise Era) - išties tai buvo maždaug 10 metų nuo 1973 iki 1983, kai JAV gamintos amerikoniškos mašinos buvo toksai visiškai beviltiškas ir nepataisomas šūdas, kad netgi patys amerikonai jas apstojo pirkti, ir netgi, jei reikdavo rinktis, tai pirkdavo senesnes, kad tik iki tol gamintos būtų. O jei ne - tai jau eidavo kad ir mažos, bet europietiškos mašinos ar japoniškos mašinos - vis kad tik nebūtų amerikoniškos.

Viskas prasidėjo 1973 nuo naftos krizės, kai naftos kainos pasaulyje per kokius metus su trupučiu išaugo apie keturis kartus, o tuo pačiu išaugo ir benzino kainos. O kaip tik tuo metu JAV įsisiautėjo valdiški reguliuotojai, kurie ėmė nustatinėti, kokios mašinos turi būti, remdamiesi biurokratiniais principais.

Tarp tų principų atsirado tokie, kaip, pvz., kažkokie išmetamųjų dujų standartai, dėl kurių turėjo būti sumažintas slėgis cilindruose ir padidintas mišinio riebumas, kad esą mažiau terštų. Taigi, tuo metu, kai tik padidėjo kuro kainos, dėl reguliavimų teko pora dešimčių procentų padidinti kuro sąnaudas, tenkančias mašinos galiai. Tuo pat metu buvo nuspręsta, kad negalima modernizuoti reikalavimų mašinų lempoms, todėl, pakolei Europoje ir Japonijoje radosi aerodinamiką gerinančios, lenktų formų lempos, JAV visos lempos turėjo būti apvalios, nes tik tokios buvo leidžiamos. Todėl dar ir dizainas pasiliko toksai, kad geriau nereikia. O saugumo standartai tuo pat metu reikalavo, kad tos mašinos dar ir sunkesnės būtų.

Tipiškos to meto amerikoniškos mašinos buvo kraštutinai silpnos, atsiliekančios nuo senesnių, ir kartu neretai netgi dar mažiau ekonomiškos, nei senesni modeliai, kurie jau ir taip buvo degalų siurbliai.

Kaip pavyzdys iš tos eros - Chevrolet markės Caprice mašina:

• 1966 metų Caprice modelis - pats mažiausias variklis buvo 4,6 litro, 195 arklių galios
• 1976 metų Caprice modelis - pats didžiausias variklis buvo 5,7 litro, tačiau jau tiktai 170 arklių galios

Analogiški pokyčiai buvo pas visus JAV gamintojus. Tuo pat metu europinės mašinos buvo nenormaliai mažos, ekonomiškos, o kaip paaiškėjo - dėl mažo svorio dar ir be galo greitos. JAV rinkoje tuo metu praktiškai kiekviena vidutinė japoniška ar europietiška mašina būdavo suprantama kaip sportinė, nes važinėdavo greičiau ir dinamiškiau už sportiškiausias amerikietiškas mašinas.