Ligoninių vadovų kadencijos

Ligoninių vadovų kadencijos buvo sugalvotos tam, kad baigtųsi tie atvejai, kai keliasdešimt metų koks nors ligoninės vadovas nebaudžiamas siautėja, taško pinigus, užsiima darbuotojų mobingu, renka kyšius ir taip toliau, tačiau jo niekas negali pajudinti. Ligoninėje vyksta neįsivaizduojama stagnacija, tačiau niekas neįstengia nieko su tuo padaryti.

Daugelis, kas analizavo tą problemą, atrado, kad esminės bėdos yra kelios:

• Korupcionieriams reikia daug laiko, kol jie sugeba organizuoti savo kyšininkavimo sistemą, tačiau po to ta sistema sutrikdo visus procesus
• Seni vadovai, kuriems kartais jau kokie 70 metų, o tapę vadovais dar kokiais 1980, dažnai būna absoliučiai atsilikę nuo realybės ir palaiko priešistorinius gydymo metodus
• Jauni medikai būna terorizuojami, prieš juos taikomas mobingas, tačiau tokie vadovai toliau lieka nepajudinamais
• Per labai ilgą laiką tokie vadovai būna užmezgę daug korupcinių ryšių su įvairiais vietos ir bendrai Lietuvos politikais, todėl gali juos įtakoti, o kartais netgi ir šantažuoti, nes per daug žino ir apie pačius politikus, ir apie jų artimus gimines (pastarasis dalykas itin lengvai gali pasireikšti per psichiatrines ligonines)

Vienintelis būdas išspręsti tokias problemas - tai užtikrinti, kad tie užkerpėję korupcionieriai bus pašalinti. Bet vienok atrodo, kad tai tiesiog neįmanomas uždavinys - netgi po to, kai buvo paskelbtas Pakarklytės sąrašas, keistai organizuotas pasipriešinimas nedingo.