Libc

libc - tokia programinė biblioteka, kuri yra gal netgi truputį labiau C kalbos pagrindas, nei netgi pati ta kalba yra savęs pačios pagrindas. Reikalas gi tas, kad C kalboje praktiškai visas programavimas yra išmestas iš kalbos apibrėžimų į tiesiog programines bibliotekas, kurios parašytos didžiausia dalimi ta pačia C kalba. Kadangi čia išties yra bibliotekų rinkinys, tai libc gali būti ir vadinama bibliotekų rinkiniu, ir bibliotekų biblioteka, ir tiesiog biblioteka (tik sudaryta iš mažesnių bibliotekų) - kaip jums patogu.

Tai gaunasi taip, kad jei imsim gryną C kalbą, tai beveik nieko ja padaryti nepavyks, nebent kažką labai jau gudriai išhakintum. Praktiškai C kalba netgi teksto į ekraną nemoka išvesti ar duomenų tipo nustatyti, išvis tiesiog beveik nieko nemokėdama ir nedarydama. Kaip pvz., duomenų tipai pačios C kalbos supratimu tėra arba standartiniai baitai ir žodžiai, arba pointeriai į kažką ir viskas, ir daugiau nieko.

Tai viską užtai daro programinės bibliotekos, kuriose yra nemaži visokių svarbių funkcijų rinkiniai, o jau tos bibliotekos yra sumestos į bibliotekų rinkinį, kuris vadinasi libc. Kadangi ir C kalboje, ir UNIX sistemose didžiosios raidės griežtai skiriamos nuo mažųjų raidžių, tai čia reikia turėti omeny, kad libc ir yra iš mažosios, o ne iš didžiosios.

Svarbiausios libc bibliotekos yra šios, nors yra ir daugiau:

• stdlib.h - funkcijos, reikalingos minimaliam programos veikimui, kai reikia naudoti atmintį ir pan.
• stdio.h - funkcijos, reikalingos duomenų įvedimui ir išvedimui, darbui su failais ir pan.
• string.h - funkcijos, reikalingos darbui su tekstu ir teksto apdirbimui
• ctype.h - funkcijos, kurios pagal duomenų turinį atspėja duomenų tipą
• math.h - tik dalyje realizacijų esančios funkcijos, skirtos visokiai matematikai skaičiuoti
• float.h - tik dalyje realizacijų esantis realiųjų skaičių (su slankiuoju kablelių) palaikymas

Išties tai čia yra ne pačios bibliotekos, o jų headerių failai (nuo ko failo išplėtimas ten yra ".h"), bet neesmė, nes kai programuoji, tai parašai kokį "#include <stdio.h>", ir tai jau reiškia, kad čia ta biblioteka naudojama. Tai todėl praktikoje tos bibliotekos ir vadinamos su visu tuo ".h" išplėtimu.

Visa libc biblioteka gali varijuoti, priklausomai nuo C kalbos realizacijos, su kuria ta biblioteka tiekiama. Kaip pvz., C kalbos standartuose įvedami būna vis nauji dideli ir niekam nereikalingi papildymai, kuriuos sugalvoja kažkokie nerišlūs standartizacijos komitetai, gi tuo tarpu kokių nors gudresnių kompiliatorių gamintojai, darantys embedintas sistemas, kartais viską nukarpo iki negalėjimo.