Kūrybiniai komitetai

Tipiškas kūrybinių ir standartizavimo komitetų veiklos rezultatas pavirsta į visiškai eklektišką kratinį, kur bandoma suderinti ką papuola su kuo papuola. Nuotraukoje - dar sėkmingas panašaus skirtingų poreikių derinimo variantas, nes praktikoje būna daug daug blogiau.

Kūrybinis komitetas, dar neretai vadinamas kaip standartizavimo komitetas (nes kūryba dažniausiai prasideda nuo bandymo sukurti kokį nors standartą) - tai toksai klasikinis ypatingai blogos vadybos pavyzdys, kur susirenka būrys žmonių, kurie sprendžia problemą, bandydami suderinti visų komiteto narių ar jų atstovaujamų įmonių interesus. O paskui - dar ir užsiimdami visokiais kūrybiniais ieškojimais, išradinėjimais ir perkūrimais.

Būdinga, kad tokie komitetai daro kolegialius sprendimus, taip pasidarydami įgaliotais viskam, tačiau neatsakingais už nieką.

Neretai naudojamas pasakymas "komiteto efektas" - tai būtent apie tą rezultatą, kas gaunasi iš tokių kūrybinių standartizacijos komitetų. Dėl savo labai tipiško ir liguistai reikalą sužlugdančio pobūdžio šitas reiškinys dar vadinamas kaip kūrybinių komitetų sindromas arba standartizacijos komitetų sindromas.

Kodėl komitetų efektas sukelia žlugimą

Standartizavimo komitetai teoriškai turėtų tiesiog paimti kelias specifikacijas, atrasti, kur kas kertasi, kažką paaukoti, o kažkam pasakyti, kad bus taip ir viskas. Ir viskas. Standartas yra ne tam, kad derint interesus, o tiesiog tam, kad paprasčiausiu ir patogiausiu būdu būtų apibrėžta, kaip kažkoks dalykas turi būti padarytas. Bet štai taip turėtų gautis, bet jei atsiranda standartą kuriantis komitetas su visų suinteresuotų šalių atstovais ir balsavimais, tai niekada taip nesigauna.

Įsivaizduokite, kad yra trys mašinų gamintojai, kurie turi sukurti standartą ratų varžtams. Teoriškai, pakaktų tiesiog nustatyti, kiek skylių varžtams turi būti ratlankyje, kokiu atstumu tos skylės ir kokių varžtų tenai reikės. Bet štai pirmas iš trijų gamintojų naudoja X dydžio varžtus, o antras ir trečias - naudoja Y dydžio varžtus. O taip pat pirmas ir antras turi savo ratlankiuose po 5 skyles, o trečias turi 6 skyles.

Kaip standartizacijos komitetai pralaimi

Sveikas protas sakytų, kad reikia rinktis paprastai - 5 skyles ir Y dydžio varžtus. Aišku, pirmam gamintojui tada reiks keisti varžtus, o trečiam gamintojui - keisti skylių kiekį. Taigi, pirmas ir trečias gamintojai yra nepatenkinti tuo, kad išlošia čia tiktai antras gamintojas. Todėl pirmas ir trečias gamintojas balsuoja prieš tokį sprendimą, nors jis ir geras, o tai reiškia, kad geras sprendimas pralaimi su balsų persvara 2:1.

Tačiau kai reikia imti X dydžio varžtus ir 6 skyles, tai jau balsai pasiskirsto kitaip, nes visiems būna blogai ir visi nemato, kad konkurentas išloštų. Taigi, visi susilaiko dėl tokio sprendimo, bet jo neatmeta. Tačiau kaip matėme, Y varžtų ir 5 skylių sprendimas jau atmestas, tad šitaip ir laimi tasai sprendimas, kurio neturi išvis nei vienas iš gamintojų, nes nei vienas negamina ratų su X varžtais ir 6 skylėmis.

Štai tokiu būdu standartizacijos komitete atsiranda kompromisai, kurie blogi yra visiems ir kurie paskui tampa standartu.

O dar paskui, kai paaiškėja, kad sprendimas blogas visiems ir kad jokiai įmonei jis netinka, tačiau visvien priimtas, atsiranda poreikis tų sprendimų gerinimui. Ir štai tada jau atsiranda ratai su 5*6=30 skylių, nes jie suderinami ir su 5, ir su 6 skylių ratais, t.y., galima vienodai naudoti juos ir ten, ir ten. Tačiau kadangi tokio dydžio skylių į ratą taip paprastai nesutalpinsi, tai tenka varžtus sumažinti ir taip atsiranda Z varžtai, kurių nenaudoja išvis nei vienas iš gamintojų.

Dar paskui toksai standartas būna patvirtinamas, o dar paskui visos firmos ir toliau gamina viską kaip gaminusios, o pagal standartą nieko nedaro, nes tai nesąmonė.

Geresni standartizacijos ir kūrybos komitetų pavyzdžiai

• Tinklų 7 lygių standartas OSI kainavo apie milijardą dolerių, tačiau pilnai jo protokolų suma niekur niekada nebuvo realizuota. Nors kai kurie tinklo protokolai ir priemonės iš to standarto ir buvo naudojamos, bet nepasiteisino. Vietoje to išplito TCP/IP protokolų standartas, kuris buvo sukurtas su niekuo nesikonsultuojant ir su niekuo nederinant, ir kuris buvo išvis nesuderinamas su ISO/OSI standartu. Tačiau dėl didžiulių reklamų standartas tapo plačiai žinomu ISO/OSI 7 lygių tinklo modeliu, o paskui jo kūrėjams teko pavaizduoti, kad net ir TCP/IP esą atitinka tą standartą (nors realiai neatitinka).
• Haskell programavimo kalba buvo kuriama ir pateikinėjama, kaip esą didžiulis pasiekimas, kuris sutvarkys visą programavimą, tačiau iš visos jos kūrybinių komitetų veiklos liko tik pavadinimas ir keli šimtai programavimo vietų, susijusių su akademinėmis institucijomis, nes jokiam sveiko proto žmogui nekildavo noras ne tik programuoti ta nesąmone, bet netgi ir jos mokytis.
• Viename iš naujasių ANSI organizacijos kurtų C kalbos standartų, tasai standartizacijos komitetas buvo užsimojęs panaikinti rodykles, nors šios yra pats C kalbos pagrindas, maždaug taip, kaip sudėtis ir atimtis yra aritmetikos pagrindas. Standarto projektas sulaukė tiek patyčių, kad komitetas tiesiog rekomendavo vengti rodyklių kalboje, kurioje nėra įmanoma programuoti be rodyklių.