Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
Kvarco krizė
Kvarco krizė arba dar taip vadinama kvarcinė krizė prasidėjo 1969 metų gruodžio 25 dieną, kai nelabai apgalvotu laiku, bet užtai netikėtai Seiko ėmė ir pademonstravo pasauliui pirmą serijinį masinį ir nebrangų kvarcinį laikrodį, pavadintą Astron.
Išties tai čia visam pasauliui, visiems laikrodžių gamintojams buvo krizė, bet štai Seiko kompanijai, o paskui ir kitiems japoniškų laikrodžių gamintojams, kurie tas kvarcines technologijas perėmė, tai buvo kvarco revoliucija.
Kvarcinės revoliucijos metu užsilenkė apie 90% pasaulio laikrodžių gamintojų, faktiškai laikrodžių pramonė išliko tik Šveicarijoje ar ten, kur laikrodžius pagal užsakymus gamino valstybė - t.y., SSRS ir Kinijoje. Bet net ir šiose dviejose šalyse laikrodžių pramonės eksportas galų gale visiškai palūžo ir žlugo, nes nesugebėjo veikti netgi pačiame pigiausiame rinkos segmente.
Kvarcinių ir mechaninių laikrodžių istorija
Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad serijiniu būdu kvarcinius laikrodžius jau gamino ir Šveicarijos firmos, bet jos išsidirbinėjo ir skaitė, kad čia nebent labai mažoms ir labai brangioms serijoms tinka, nes visa esmė yra paprasti mechaniniai laikrodžiai. Ir negi čia visą verslą suksi ant tų kvarcinių laikrodžių gamybos, kai šitiek priinvestuota į mechaninių laikrodžių gamybos įrengimus.
Visiškai taip pat mąstė ir kitos, kitų šalių firmos, įskaitant tuo metu jau dideles rusiškų laikrodžių ir kiniškų laikrodžių gamyklas, o ir visų kitų pasaulio šalių gamyklas. Kam gi investuot į kažkokius kvarcus, jei ir paprasti mechaniniai laikrodžiai geri?
O štai Seiko painvestavo ir paaiškėjo, kad kvarciniai laikrodžiai turi porą kartų mažiau detalių, todėl yra pigūs, jų nereikia prisukinėti, nes iš vienos baterijos gali eiti kokius pusę metų (o tobulėjant baterijoms ir laikrodžiams - tai paskui ir metus, o dar paskui ir du, ir tris), ir negana to, tų kvarcinių laikrodžių tikslumas yra net ne 10, o kokį šimtą kartų didesnis, nei mechaninių laikrodžių tikslumas.
Tuo metu įprasti nebrangūs mechaniniai laikrodžiai laisvai darydavo kokių 10 sekundžių paklaidą per dieną, o jei laikrodis padilęs ir kiek mažiau prižiūrėtas - tai galėdavo ir kelias minutes per parą nukrypti, o jei senas trantas - tai nuokrypis galėjo sudaryti ir kelioliką minučių. Tai reiškė, kad kasdienis laikrodžio nešiotojo ritualas būdavo įsijungti radiją, išgirsti tikslaus laiko signalą ir pagal jį tą laikrodį pasireguliuoti. Žinote, kodėl iki šiol radijo stotys perdavinėja tuos tikslaus laiko signalus? Taigi būtent todėl, kad nuolat reikdavo laikrodžius reguliuotis visiems.
O kvarcinis kelias ar kelioliką sekundžių nukrypdavo ne per dieną, net ne per savaitę, net ne per mėnesį, o per ištisus metus. Vieną karta nustatai - ir eina tiksliai ir be jokių papildomų reguliavimų.
Tai reiškė, kad kvarciniai laikrodžiai įprastus mechaninius laikrodžius per vieną naktį padarė atsilikusiu anachronizmu, kitaip tariant - atgyvena. Kvarcinių laikrodžių paklausa buvo tokia, kad Japonijos gamyklos tiesiog nespėjo jų gaminti. Nepaisant pigesnių mechanizmų, tie laikrodžiai buvo taip vertinami, kad parduodami būdavo brangiau. Japonų laikrodžių kompanijos uždirbinėjo didžiulius pinigus, o visi kiti pasaulio gamintojai buvo priversti tiktai mažinti kainas, kad bent kažkaip atsilaikytų prieš japonus. Kaip tik tada japoniški laikrodžiai daugeliui ir tapo kokybės sinonimu - nes modernūs ir geri.
Išėjimas iš krizės ir šveicariškų laikrodžių atsigavimas
Kadangi šveicariški laikrodžiai būdavo parduodami ne tik dėl tikslumo, bet ir dėl prestižo, tiktai šveicarų laikrodžių gamintojai sugebėjo kažkiek ilgiau atsilaikyti prieš japoniškų laikrodžių kompanijas. Juoba, kad šveicariški laikrodžiai buvo stabiliai bent 10 kartų tikslesni, nei visi kiti - tai su jais vartotojų bent jau nekamuodavo ta kasdienio laikrodžių reguliavimo bėda, pakakdavo kartą per kokią savaitę laikrodį pasisukioti. Bet netgi ir šveicarams galų gale pasidarė sunku - per kelioliką metų bankrutavo, užsidarė arba buvo nupirktos apie 2/3 šveicarų laikrodžių kompanijų. Rinka ėmė trauktis, pelnai mažėti ir netgi didžiausioms korporacijoms priartėjo paskutinioji.
Štai tada pora didelių šveicarų kompanijų, tokios ASUAG ir SSIH prisiminė, kad būtent jos dar pirmiau už japonus sukūrė kvarcinius laikrodžius, kad būtent jos sukūrė ir pigesnių laikrodžių gamybą ir supertikslų štampavimą, ir kad gal būt visgi yra kažkokių perspektyvų, jei visgi savo pasipūtimą numalšins ir imsis gaminti piguvą. Piguva turėjo būti kvarciniai laikrodžiai, kurie būtų maksimaliai madingi, nerabangūs, pigūs ir kertantys japonų gamintojams į ten, kur tie nesitiki - t.y., ne į brangesnių, o kaip tik į pigesnių laikrodžių segmentą.
Taip iš paskutiniųjų, pasiėmusios paskolas ir užstačiusios savo nelabai likvidų turtą, kelios didžiausios kompanijos susibūrė į konglomeratą, pasivadino "Swatch" ir ėmė kurti technologijas, kaip gaminti laikrodžius, kurie būtų pigesni, geresni ir tikslesni už japoniškus, ir dar kaip surasti tiems laikrodžiams naują rinką.
Gavosi laikrodžiai, kurie buvo tiek nebrangūs, kad tinkami panešioti kelis mėnesius ir išmesti, bet kartu tiek tikslūs, kad lenkiantys japoniškus, ir kažkiek atsparūs vandeniui, ir kartu su šimtais ir tūkstančiais dizainų, nes pati technologija leido dar ir dizainą visaip kaitalioti. Tie laikrodžiai grąžino pelnus, tos technologijos tapo pagrindu dar ir daugybei serijų naujų nebrangių šveicariškų kvarcinių laikrodžių, o netiesiogiai technologiją nusiklonavo ir kitos šveicariškų laikrodžių firmos.
Taigi, kvarcinės krizės gale išliko japonai ir šveicarai, tuo tarpu dauguma kitų šalių firmų užsilenkė galutinai. Tiesa, dar suklestėjo pigūs Hong Kongo gamintojai, kurie tiesiog kopijavo šveicariškus ir japoniškus laikrodžius ir pardavinėjo juos kaip noneiminę arba feikinę piguvą dar pigiau. Bet jau su šitais niekas nežino, ką daryti.
Kitos technologinės rinkos krizės
Yra buvę ir daugiau krizių, kur technologijų pokyčiai sukėlė daugybę bankrotų:
- Didžioji audio krizė - per ją sužlugo daugybė garsių audio aparatūros gamintojų