Kompiuterio architektūra

Kompiuterio architektūra - tai tam tikra kompiuterio sandara, dėl kurios kompiuteris gali turėti visai kitokias savybes, netgi kai turi tą patį mikroprocesorių. Taigi, nors tai iš dalies persidengianti sąvoka su procesoriaus architektūra, ji nėra tapati, nes yra kitokia, todėl yra kitokia ir reiškia ką kitą.

Tai reiškia, kad dviejų kompiuterių procesoriaus architektūra gali būti vienoda, tačiau nei aparatiškai, nei programiškai tie kompiuteriai bus tarpusavy nesuderinami. Taip neretai būdavo su ankstyviausiais asmeniniais kompiuteriais, kur neretai procesorius būdavo tas pats, bet kompiuteriai likdavo visiškai nesuderinami tarpusavy - pvz., TRS-80, ZX Spectrum ir MSX buvo nesuderinami tarpusavy, nors turėjo tą patį Zilog Z80 mikroprocesorių. Nesuderinamumus gali nulemti ir esminiai kompiuteryje esantys mikrokontroleriai, čipsetai, BIOS ir kiti dalykai.

Bet iš dalies gali būti ir atvirkščiai - du kompiuteriai gali būti bent dalinai suderinami aparatiškai, o specialiais atvejais netgi ir programiškai, nors turi procesorius, kurių architektūra visiškai skirtinga. Kaip pvz., vėlyvieji PC tipo kompiuteriai, turėję 32 bitų procesorius ir PCI magistrales, buvo aparatiškai didele dalimi suderinamais su įvairiais ir IBM gamintais PowerPC kompiuteriais, ir su Apple gamintais Power Macintosh.

Tais atvejais, kai kompiuteris naudoja emuliaciją ar turi specialias aparatinei emuliacijai skirtas išplėtimo plokštes, galimas netgi ir programinis suderinamumas, nors pagrindiniai procesoriai ir skirtųsi.

Paprastai, kai kalbama apie kompiuterio architektūrą, tai labiausiai turimi omeny tokie dalykai, kaip magistralės (t.y., laidų šynos, per kurias eina visokie duomenys bei tų duomenų adresai), nes jos būna skirtingai sukonstruotos. Itin dideli skirtumai atsiranda tada, kai naudojamos multiprocesorinės sistemos, nes tenai atsiranda visokie papildomi valdymo keblumai.

Dar žr.

• Procesoriaus architektūra