Koščėjus

Šio straipsnio subjektas yra kažkokia sąmokslo teorija. Įtariame, kad tai yra kažkokie išmislai iš čigonų miško, bet vienas velnias žino kas čia yra teisibė ir kas ne. Taigi saugokitės, taip išeina. Bet visko gali būt, tad užsidėkit folijos kepkes.

Koščėjus - arba, tiksliau, Nemirtingasis Koščėjus yra žinomas kaip fantastinis nemirtingas padaras. Paklausite, kodėl jis nemirtingas? To net pats velnias nežino. Kaip nužudyti Koščėjų? - tai jums papasakos plačiau.

Kaip nugalėti Koščėjų arba Visuomenės saugumo koncepcija

Tarkime, mūsų herojus Jonelis (arba Ruška Ivanuška - kaip pavadinsi, taip nepagadinsi) ieško būdų kaip nugalėti Koščėjų. Koščėjus - tas mistinis padaras, piktasis burtininkas, piktoji dvasia (kaip ir tas trikampis ant dolerio), jis valdo mūsų pasaulį. Tai va, kaip minėjome, Jonelis ieško kur ta Koščėjaus mirtis. Jis ateina pas burtininkę - Raganą. O ragana čia vėl turi savo vaidmenį - Ra - tai šviesa, na o gana tai užtektinai, taip ir gaunasi RaGana - šviesos užtektinai, arba tiksliau tai šviesos deivė. Joneliui ragana pasakoja kad Koščėjaus mirtis yra ant adatos galo. Adata simbolizuoja pasaulėžiūrą. Adata paslėpta kiaušinyje. Kiaušinis tai yra istorijos klastojimas. Kiaušinis yra paslėptas antyje - antis tai melas (žinot kaip sakoma - reikia paleist antį - vadinas sumeluot). Visos idealogijos skirtos nuvest mus nuo tiesos - paleist antį. Toliau, antis yra paslėpta zuikyje - zuikis yra ekonomonis prioritetas, bankinis procentas. Zuikis paslėptas skrynioje - skrynia reiškia genocido ginklus. Skrynia randasi ąžuole - ąžuolas simbolizuoja karinį prioritetą. Ir tada, Jonelis prieina prie ąžuolo - ąžuolas stiprus, didelis, ir čia jam į pagalbą ateina meškelė - visos baltosios rasės totemas. Jinai nuverčia ąžuolą, ąžuolas nuvirsta, o kartu ir skrynia ant jo, skrynia sudūžta ir iš jos išlenda minėtasis zuikis - bankinis procentas (kodėl jis simbolizuoja šį bankinį procentą - juk žinome kad zuikis gudrus, suktas - žodžiu vėl čia melas nes pinigai sukurti mus valdyt ir apgaudinėt). Jonelis šauna strėlę į zuikį ir nepataiko - bet čia jam į pagalbą atskuba vilkas, mūsų šventasis gyvūnas, Perkūno įsįkūnijimas. Tada iš zuikio išskrenda antis (kaip minėjome - tai visos idealogijos ir melai). Vėl Jonelis šauna į antį ir vėl pro šalį - bet čia į pagalbą atskrenda sakalas - vienas iš šventųjų mūsų gyvūnų, dar vadinamas Riuriku arba Rarogu (nuo caro Riuriko laikų kilęs pavadinimas). Iš anties iškrenta kiaušinis - minėtasis istorijos klastojimas. Šitas kiaušinis nukrenta į jūrą (ar ežerą). Čia Joneliui pagelbsti lydeka - jūrų valdovė. Visi šie gyvūnai simbolizuoja mūsų protėvius. Mūsų protėviai tai ir esame mes. Mūsų protėviai padėjo mums suprasti visus šiuos prioritetus ir valdymo lygius. Ką daro Jonelis toliau? Jis paema adatą ir nulaužia jos galą - o ant adatos galo ir randasi Koščėjaus mirtis. Taigi visi tie melai ir laikosi ant adatos galo - o adata tai tarsi antenos, radijo antenos, televizijos antenos - per jas transliuojami visi melai mums. Bet mūsų protėviai nebuvo kvaili - jie viską žinojo, būtų galima dar pasakot ir pasakot. Jei mes sudrukdysime šio melo skleidimui - nulaušime antenas - žmonės tada praregės - bus nužudytas Koščėjus. Iš tiesų Koščėjaus dar niekam nepavyko nugalėti.

Koščėjaus priešas

Didžiausias Koščėjaus priešas - tai Mariokas. Mariokas kuria kariauną, kuri nugalėtų Koščėjų - bet tai jau kita tema.