Impulsyvaus elgesio sutrikimai

Impulsyvaus elgesio sutrikimai - tai tokie, kur atsiranda tarpais neapgalvoti veiksmai pas pacientą, kur jis pridaro nesąmonių, kurių geriau jau būtų nedaręs, nes geriau jau taip nesielgti. Kitais atžvilgiais pacientas visiškai normalus, turi sveiką protą, atmintį, nepatiria kažkokių neurotinių problemų, kurios sąlygotų tokį nenormalų elgesį.

Senais laikais, kai dar buvo senovinė psichiatrija, tai tokiems sutrikimams būdavo priskiriama dauguma ligų - vadinosi šitai kaip monomanija. Tai ir dabar kai kuriuos atvejus monomanijomis vadina.

Būdinga, kad suklasifikuoti pagal jokį kitą psichikos sutrikimą šitų sutrikimų nesigauna, bet būna akivaizdu, kad arba pacientas kenkia kitiems, arba kenkia sau, o pats susivaldyti niekaip negali. Visada čia nėra jokių aiškių racionalių motyvų, tačiau pacientas patiria stiprius impulsus kažką tai daryti. Primena tai įvairias kompulsijas ir potraukį narkotikams bei alkoholiui, tačiau irgi be kažkokių sąsajų su priklausomybėmis ar neurozėmis.

Diagnozuojant reikia atkreipti dėmesį, kad panaši simptomatika būna prie daugelio kitų sutrikimų - pvz., polinkis į lošimus pasitaiko prie manijos, padeginėjimai - prie šizofrenijos, visokie polinkiai - prie asmenybės patologijų ir taip toliau, todėl impulsyvus elgesys kaip sutrikimas išskiriamas tik tada, jei nėra kitos simptomatikos, leidžiančios įtarti kažką kitą.

Praktikoje kaip būdingi ir aplinkai bei pačiam pacientui pavojingi impulsyvūs ir įpročių sutrikimai išskiriami šie:

• Patologinis lošimas - nesveikas potraukis lošti azartinius lošimus, kur pacientas reguliariai ir dažnai ima lošti, kol prasilošia ir jam išvis gyvenimą ima tie lošimai griaut.
• Piromanija - nenormalus polinkis kažką padeginėti ir deginti, kur pacientas padega visokius daiktus, įvairų turtą, pastatus, šiaip ką papuola, o ir šiaip turi potraukį vis kažką su ugnimi bendro turėt. Piromanijai būdingas ryškesni nuotaikų pokyčiai prieš ir po impulsyvaus akto.
• Kleptomanija - nesuvaldomai kylantis potraukis kažką pavogti, kur pacientas nesusilaiko ir pavagia kokius nors daiktus, kurių jam gali visai ir nereikėt. Dažniausiai pavogti daiktai paskui kur nors slepiami, sunaikinami, išmetami ar kam nors atiduodami.
• Trichotilomanija - nesustabdomas potraukis pešiotis sau plaukus. Plaukus pacientas raunasi dažniausiai pavieniui, bet taip įkyriai, kad ilgainiui išsirauna didelius plotus, tad ima matytis, jog jis dalinai praplikęs.

Gali būti ir visokių kitokių sutrikimų, kur pacientas nesusilaiko dėl kažkokio nelabai normalaus potraukio kažką daryti. Tačiau visiems atvejams būdinga, kad pacientas prieš impulsyvų aktą jaučia nerimą, įtampą, prislėgtumą ar kitus panašiai nemalonius jausmus, o paskui - aiškų palengvėjimą, pasitenkinimą, kartais netgi ekstazę.