Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
Keturi kenkėjai
Keturi kenkėjai - tai buvo tokie esminiai kenkėjai, kuriuos Didžiojo šuolio metu, 1958 metais įvardino didysis Kinijos vadas Mao Zedongas, kuris nutarė Kiniją prikelti ir visaip išvystyti, kad šioji aplenktų visą pasaulį. Todėl visi kiniečiai pagal didįjį partijos nurodymą turėjo viską mesti ir kovoti su šiais kenkėjais tiek smarkiai, kad jų visiškai neliktų.
Labiausiai ši keturių kenkėjų kampanija pagarsėjo dėl totalinio žvirblių išnaikinimo bei dėl to vėliau kilusio bado, kuris tapo didžiausiu badu žmonijos istorijoje. Badą sukėlė laukus nusiaubę skėriai, o šie prisiveisė dėl žvirblių išnaikinimo. Bado metu per porą metų mirė maždaug nuo 15 iki 55 milijonų žmonių.
Keturi didžiausi kenkėjai
Tie keturi didžiausi kenkėjai, kuriuos įvardino Mao, buvo šie:
- Uodai, kurie kenkė, platindami maliariją
- Graužikai (ypač žiurkės, pelės), kurie kenkė, platindami marą
- Musės, kurios tiesiog šiaip neįtiko Didžiąjam Mao
- Žvirbliai, kurie lesė grūdus ir vaisius, šitaip sukeldami žmonių badą
Pagal Didžiojo Vado nurodymus, visi turėjo šiuos kenkėjus naikinti. O kadangi visiems buvo gan aišku, kad uodų, graužikų ir musių lengvai išnaikinti nepavyks, tai didžiausiu ir pavojingiausiu kenkėju buvo įvardinti žvirbliai.
Kinų komunistinė valdžia paskaičiavo, kad vienas vidutinis žvirblis per metus sulesa apie 2 kilogramus grūdų. Kagangi žvirblių buvo daug milijonų, jie milžiniškais kiekiais veisėsi ant kiekvieno kampo, lesdami visokias atliekas, tai kompartijos vadams buvo labai akivaizdu, kad tie žvirbliai yra baisūs kenkėjai, kurie suėda tiek maisto, kad jei jų nebūtų, tai ir žmonės nebadautų.
Pagal Mao reikalavimą, visi žvirbliai turėjo būti išnaikinti visiškai, kad neliktų anei vieno.
Keturių kenkėjų naikinimo rezultatai
Kadangi Kinija buvo atsilikusi ir nors ir gamino chemikalus, bet nemokėjo jų normaliai naudoti, tai uodų išnaikinti nesugebėjo. Juoba kad augino ryžius, o būtent vandeniu užliejamuose ryžių laukuose uodams veistis buvo tiesiog idealios sąlygos. Taigi, kaip uodai plito, taip ir plito, kartu su savo platinama maliarija, o tik daugybė ryžių laukų buvo užteršta DDT. Vėliau nuo to paties DDT vyko lėtiniai apsinuodijimai, apsigimimai, tad kovą prieš uodus teko tyliai nutraukti.
Kadangi graužikai slėpėsi savo urveliuose ir slėpėsi kuo geriausiai, tai ir žiurkių ar pelių išnaikinti irgi nesigavo. Tiesa, paskui jau jų sumažėjo, kai dėl šios kampanijos prasidėjo badas ir kiniečiai iš bado ėmė ieškoti pelių bei žiurkių, ir tas peles ir žiurkes valgyti. Bado metu mirė keletas milijonų žmonių, tad žiurkių ir pelių jie ieškojo labai smarkiai. Bet net ir šitaip badaudami, žiurkių ir pelių kiniečiai neįstengė išnaikinti, įstengė tiktai sumažinti jų skaičių.
Musių išnaikinti irgi nepavyko, nes tas pats DDT nebuvo efektyvus, o ir šiaip, musės veisiasi ten, kur žmonės, tad yra tiesiog neišnaikinamos žmonių palydovės. Taigi, musių naikinimas baigėsi panašiai kaip ir uodų naikinimas: išnaikinti nepavyko, o tik buvo užteršta daugybė būstų ir lėtinius apsinuodijimus gavo daugybė žmonių.
Pavyko išnaikinti tiktai žvirblius, kurie buvo lengviausiai persekiojami ir neturėjo, kur pasislėpti. Kiniečiai žvirblius naikino visais įmanomais būdais - netgi kirsdami medžius, kur žvirbliai galėdavo turėti lizdų. Būriai kinų jaunųjų pionierių vaikydavo žvirblius nuo medžio prie medžio tol, kol šie iš nuovargio jau nepaskrisdavo, o nepaskrendančius užmušdavo. Taigi, žvirblių naikinimo kampanija tapo vienintele sėkminga iš visų šių keturių.
Kova prieš žvirblius
Kadangi kenksminigiausiais buvo įvardinti žvirbliai, tai Kinijos kompartija organizavo specialią kampaniją būtent žvirbliams naikinti. Oficialūs Kinijos laikraščiai rašė: "Joks kovotojas neturi pasitraukti iš mūšio, kol mūšis nelaimėtas. Visi turi stoti į kovą karštai ir drąsiai. Mes turime būti aršūs, kaip tikri revoliucijos šunys."
Primoji žvirblių naikinimo diena
Kai Pekine prasidėjo žvirblių naikinimas, penktą valandą ryto, dar tik auštant, į miesto gatves buvo išvesta visa kariuomenė, darbininkai, moksleiviai ir išvis visi, kas galėjo būti. Vien Pekine vykusioje pirmoje žvirblių naikinimo akcijoje dalyvavo apie 3 milijonai žmonių. Tie žmonės turėjo pagalius, puodus ir keptuves, kuriuos daužė ir kėlė triukšmą, švilpukus ir pan..
Akcijos metu oficialus Pekino radijas transliavo šūkius: "Kilkite, kilkite, milijonai su viena širdim, su ugnimi į kovą su priešu, žygiuokite į mūšį".
Kareiviai, moksleiviai ir aktyvistai buvo aprūpinti sportbačiais su guminiais padais, kad galėtų kuo lengviau įlipti į medžius ir iš tenai baidyti žvirblius. Kiti žmonės buvo apsirūpinę laidynėmis, mokyklinės organizacijos buvo aprūpintos pneumatiniais šautuvais, kiti turėjo specialiai paruoštus tinklus, dar kiti - labai ilgas, apie 5-10m ilgio bambuko kartis su galuose pririštais kaspinais ar vėliavomis žvirblių baidymui iš medžių ar nuo pastatų stogų, dar kiti - klijais apteptus ilgus bambuko polius, ant kurių baidomi žvirbliai tūptų ir priliptų. Triukšmą kėlė, daužydami šaukštais per puodus, daužydami būgnus ir panašiai.
Per vieną dieną Pekine buvo sunaikinta 310 tūkstančių žvirblių. Per tą pačią pirmą kampanijos dieną visoje Kinijoje buvo sunaikinta apie 4 milijonai žvirblių. Tam, kad moksleiviai galėtų efektyviai naikinti žvirblius, jiems buvo panaikintos pamokos. Moksleiviai privalėjo žvirblius naikinti nuo pat aušros iki sutemų, visą dieną.
Žvirblių naikinimo incidentai
Žvirblių naikinimo kampanijos metu buvo ir kažkiek incidentų, nes daugelio šalių ambasados atsisakė įleidinėti kiniečių minias į savo teritorijas, o taip pat atsisakė ir patys tuos žvirblius naikinti. Kaip pvz., dėl šių priežasčių Lenkijos ambasada buvo apsupta ir apgultyje laikoma kelias paras. Visą tą laiką tūkstančiai ją apsupusų kiniečių kėlė nuolatinį triukšmą, daužydami puodus ir būgnus, rėkė, mojavo savo ilgais bambukiniais pagaliais ir taip toliau. Ant lenkų ambasados pastato susikaupė tūkstančiai žvirblių, išbaidytų iš kitų miesto vietų, tačiau jie niekur negalėjo išskristi. Bandantys išskirsti žvirbliai išsigąsdavo ambasadą supančios minios keliamo triukšmo ir tų labai ilgų karčių su pririštais kaspinais ar vėliavomis.
Lenkijos ambasados apsiaustis baigėsi tuo, kad jau po dviejų dienų iš bado išsekę žvirbliai pradėjo krūvomis mirti ir kristi ambasados kieme. Ambasados darbuotojams teko šluotomis ir šiūpeliais šluoti didžiules krūvas, tūkstančius žvirblių lavonėlių.
Vėlesnis žvirblių naikinimas
Kai žvirblių smarkiai sumažėjo, jų naikinimas įgijo kitokį pobūdį: jau po kelių savaičių net pavienį žvirblį vaikydavosi ištisa moksleivių minia, daužydami puodais, vaikydami ilgomis kartimis ir pan., dėl ko žvirblis tiesiog nerasdavo kur nutūpti ir pailsėti. Per vieną-kitą valandą žvirblis būdavo išsekinamas tiek smarkiai, kad nukrisdavo ant žemės ir būdavo užmušamas. Taip buvo išnakinti netgi pavieniai, paskutiniai gyvi likę žvirbliukai.
Vykstant kampanijai, labai greitai buvo sukurtas ir paskelbtas dar ir feikinis žvirblių naikinimo superherojus - kažkoksai šešiolikmetis paauglys Yang Seh-mun iš Junano. Šitas žvirblių naikinimo superdidvyris turėjo būti pavyzdžiu visiems kiniečiams, o ypač - moksleiviams. Kaip skelbė komunistinė propaganda, jis pats vienas nužudė 20 tūkstančių žvirblių. Dieną jis ieškodavo medžių, kuriuose žvirbliai suka lizdus, o naktį, sutemus, jis didvyriškai įlipdavo į medžius ir plikomis rankomis išsmaugdavo ištisas kenkėjiškų žvirblių šeimynas.
Kinų spauda būtent taip ir aprašinėjo, su tokiais epitetais, kaip "plikomis rankomis išsmaugė ištisas kenkėjų šeimas" ir panašiai. Tai buvo skelbiama, kaip pavyzdinis didvyriškumas, kuriuo turi sekti ir kiti žmonės, ypač moksleiviai.
Kinijos partijos vadai reikalavo, kad būtų išnaikinti visiškai visi žvirbliai, kad nebeliktų nei vieno.
Žvirblių naikinimo pasekmės
Galutinis žvirblių naikinimo rezultatas buvo katastrofiškas - žvirbliai per gana neilgą laiką buvo visiškai išnaikinti. Naikinami buvo ir suaugę paukščiai, ir jų jaunikliai, ir kiaušiniai. Naikinami buvo ne tik patys žvirbliai, bet ir galimos jų perėjimo vietos, kad jie negalėtų veistis. Taigi, per gana trumpą laiką, keletą mėnesių, žvirblių faktiškai neliko. Paskiri, pavieniai paukščiai būdavo gaudomi miškuose, kartu su žvirbliais naikinant ir kitus smulkius paukštelius, pvz., zyles.
Didysis Kinijos badas
Jau 1959 metais, lyg koks sutapimas, pasitaikė blogi orai - vienu metu lietaus buvo tiek, kad kilo potvyniai, išplovę ryžių laukus, o paskui - kilo dar ir sausra, dėl kurios ryžiai pradžiūvo. Bet tai būtų buvę nieko, jei ne milžiniški kiekiai skėrių, kiek Kinija dar nebuvo mačiusi. Skėriai tiesiog užplūdo laukus, nuėsdami viską, kas žalia, įskaitant ir medžių lapus.
Kinijos valdžia nesurado ką daryti, tad bandė tiktai dar labiau stiprinti kampaniją prieš kenkėjus, kartu skelbdami, kad skėriai - tai kažkoks imperialistų sąmokslas prieš Kiniją. Nepaisant to, kovos nepadėjo ir prasidėjo milžiniškas badas.
Didysis Kinijos badas, prasidėjęs 1959 yra laikomas didžiausiu badu, koks yra nutikęs žmonijos istorjoje. Iš viso nuo bado mirė maždaug nuo 15 (minimalūs vertinimai) iki 55 milijonų žmonių. Tipiniai vertinimai paprastai nurodo apie 40 (35-45mln.) milijonų nuo bado mirusių žmonių. Taigi, jau 1959 metais dėl bado Kinijos ekonomika ėmė kolpsuoti. Dėl to kolapso sustojo ir Didžiojo šuolio kampanija.
Tik dar po metų, jau 1960, kai komunistai galų gale nutarė pasikonsultuoti su biologais, tie pasakė, kad vienintelis išsigelbėjimas nuo skėrių - tai paukščiai. Tada jau Mao Czedunas pasikvietė tokį ornitologą Tso-hsin Cheng, kuris jam ir išaiškino, kad išties žvirbliai grūdų lesa labai nedaug, o pagrindinis jų maistas - tai vabzdžiai, įskaitant ir tuos skėrius.
Paaiškėjo, kad būtent žvirbliai skėrius sulesdavo tiek efektyviai, kad nepaisant kraštutinai greito dauginimosi, šie prisidauginti nesugebėdavo, būdavo tik pavieniai atvejai. Išties skėriai Kinijoje buvo tiek reti, kad kinai jų netgi nelaikė pavojų galinčiais kelti kenkėjais, nes tiesiog labai seniai nebuvo patyrę skėrių antplūdžių, kokie pasitaiko, pvz., Artimuosiuose Rytuose.
Kovos prieš žvirblius nutraukimas
Kai Mao suprato, kad skėrių antplūdis buvo tiesioginė žvirblių naikinimo pasekmė, jis įsakė tyliai nutraukti žvirblių naikinimo kampaniją. Visi žvirblių paminėjimai turėjo būti pakeisti į blakių paminėjimus ir toliau ketvirtuoju kenkėju turėjo tapti patalinės blakės. Ir tada visa kampanija tęsėsi lyg niekur nieko jau su blakėmis, o ne žvirbliais. Bet blakių, kaip ir kitų likusių kenkėjų, išnaikinti nepavyko, tad ilgainiui kampanija buvo tyliai užbaigta.
Kadangi žvirbliai jau buvo sunaikinti, Kinija skubos tvarka iš SSRS nusipirko maždaug ketvirtį milijono žvirblių. Šiuos žvirblius, savo ruožtu, jau turėjo gaudyti SSRS moksleiviai. Tačiau žvirblius įvežus į Kiniją ir juos paskleidus, šie visų skėrių išsyk išnaikinti jau neįstengė - žvirblių buvo per mažai. Pakankamas kiekis žvirblių prisiveisė tiktai apie 1961 metus, tiktai tada jau žvirbliai įstengė išnaikinti skėrius.
Dėl įvykusio didžiulio bado ir ekonominio kolapso Kinijoje baigėsi ir Didžiojo šuolio kampanija. Taip žvirbliai sužlugdė Mao Dzeduno planą pakelti Kinijos ekonomiką.
Siekdama nutylėti savo nesąmoningo elgesio pasekmes, Kinijos kompartija iki šiol Didžiojo Kinijos bado priežastis verčia ant potvynių ir sausrų, tuo tarpu skėriai būna neminimi, nes juos paminėjus, tektų minėti ir žvirblius, ir absurdiškas Mao rengtas žvirblių naikinimo akcijas.