Katkevičiaus katinas

Katkevičiaus katinas - toksai legendinis katinas, kurį Aurelijus Katkevičius augino savo sodyboje ir kuris gąsdindavo visus, kas tik jį pamatydavo. Kaip tai kažkokiu tai tyliu Katkevičiaus nurodymu buvo neleidžiama to katino fotografuoti, kalbant apie tai, kad nereikia čia žiniasklaidos skandalų ir visokių sensacijų.

O reikalas buvo tas, kad katinas buvo tiesiog paprastas rainas katinas (ar tai gal katė, nes jau nebeatmenam), kuris buvo maždaug kaip ne pat mažiausias vilkšunis didumo. Kaip sako, svėrė 28 kilogramus. Taip, būtent maždaug kaip nelabai didelis vokiečių aviganis. Ar tikrai tai buvo užsilikęs ir stebuklo būdu Katkevičiui pakliuvęs vilpišys, ar koksai vilpišio mišrūnas - neaišku, nes ir vilpišiai tokio didumo normaliai nebūna, o būna gerokai mažesni. Sako, kad vilpišiai neprisitaiko prie žmonių ir lieka agresyvūs. Šitas gi, nors ir netoleruodavo svetimų, bet piktas irgi nebūdavo.

Nebuvo tai ir Meino meškėnas, nes išvaizda anei kiek tų meškėnų nepriminė, o buvo tiesiog baisaus didumo tipišką vilpišį primenantis baisus katinas.

Paprastai katinas valandų valandomis gulėdavo ant grindų kur nors, išsidrėbęs ir niūriu žvilgsniu žiūrintis į žmones. Žvilgsnis nebūdavo piktas, nebūdavo ir geras, o toksai, kuris lyg sakydavo, kad žmonės yra maistas, bet dabar katinas nėra alkanas, tai gal ir neės. Aišku, jei jo nenervins.

Vasarą Katkevičiaus katinas dažniausiai būdavo tingus, bet žiemą kartais eidavo pamedžioti, tai parnešdavo kokią nors sumedžiotą kiaunę ar kiškį. Tiesa, kiaunes kažkodėl medžioti mėgdavo labiau. Tiesa, sendamas, katinas medžiokle užsiimdinėdavo rečiau ir paskui jau taip ir likdavo tinginiaujančiu.