Kariškas kastuvėlis

Kariškas kastuvėlis - vienas iš nepamainomų kariuomenės įrankių, kartais gal net būtinesnis, nei automatas. Tai mažas kastuvėlis su maždaug pusmetriniu kotu, būtinai padarytas iš kraštutinai kokybiško plieno. Turi būti kuo lengvesnis, o plokštuma - kuo plonesnė.

Esminė kariško kastuvėlio paskirtis - kasti visokias duobes ir apkasus. Duobių paskirtis gali būti įvairi - tai gali būti ir duobės lauko tualetui, ir vienkartinės pašikimo duobutės (neužmirškim apie dizenteriją), ir duobės slėptis nuo bombardavimo, ir pailgos duobės (grioviai kabeliams ir apkasai), ir gilios paskiro apkaso duobės, ir kitokios duobės, pvz., nedidelės duobutės priešpėstininkėms minoms ar kiek didesnės duobelės prieštankinėms minoms.

Kad kastuvas netrukdytų bėgioti, jis turi būti nedidelis ir labai lengvas. Kuo plonesnė geležtė - tuo geriau jis kasa, nes plonesnė geležtė perkerta visokias šaknis, o smigdama į žemę, turi mažesnį pasipriešinimą. Tačiau plona geležtė lengvai linksta ir lūžta, todėl turi būti iš labai kokybiško plieno.

Kastuvėlis gerai nugalastu kraštu yra tinkamas ir nedideliems medžiams nukirsti, ir šakoms kapoti, ir netgi gana smulkiems kapojimo darbams. Kitaip tariant, geras kastuvėlis didele dalimi atstoja ir kirvį (nors, skirtingai nuo kirvio, kastuvėlis netinka malkų skaldymui).

Kartu karišką kastuvėli galima panaudoti ir mūšiuose - dar I Pasaulinio karo metais kareiviai įsitikino, kad kastuvėlis gerai nugalastu kraštu yra gerokai efektyvesnis už durtuvą, užmautą ant šautuvo. Tokį kastuvėlį galima labai efektyviai naudoti kaip kovinį kirvį, tiesiog kapojant priešams galvas.

Taigi, nors ir atrodo niekingas daiktas, kariškas kastuvėlis yra svarbiausias kareivio įrankis, kokį tik šis gali turėti.

Istorinė informacija apie kariškus kastuvėlius

1989 metų balandžio 9 dieną sovietų armija, panaudojusi didelius kiekius CS tipo ašarinių dujų ir kariškus kastuvėlius, išvaikė demonstraciją Gruzijoje, Tbilisyje. Iš 10 tūkstančių žmonių, apie 4 tūkstančiai buvo sužeista, iš jų 290 sunkiai arba apysunkiai sužalota. 19 žmonių (i6 jų - 17 moterų) mirė iškart, dar 2 moterys mirė kiek vėliau, nuo sužalojimų. Tipiniai sužeidimai buvo arba nuo ašarinių dujų (plaučių, akių, odos pažeidimai), arba nuo kirstinių žaizdų, padarytų kastuvėliais. Tas įvykis istorijoje žinomas, kaip kastuvėlių naktis.