Karantinas

Čia kokia tai ligoninė Kongo demokratinėje respubikoje, saugoma vietinės policijos, kuri ginkluota automatais, o ant nugaros vienam policininkui matosi užrašas, kad jis yra kažkokia tai sveikatos tarnyba ar kažkas panašaus. Oranžinės tvorelės, kurios yra simbolinės ir lengvai perlipamos, išties yra neperlipamos, nes jei pamatys ką nors per tokią tvorelę lipantį, tai šaudys be įspėjimo. Štai taip karantinavimo centras ir kažkokia ligoninė veikia Kongo demokratinėje respublikoje. Todėl žmonės elgiasi tvarkingai ir nedaro nesąmonių.

Karantinas kažkur JAV, labai senais 1855 metais. Užkalamos kokios tai ligoninės durys, kad joje esantys pacientai ar darbuotojai kartais nesusigalvotų pabėgti. Po to, kai visi persirgs ir pasveiks - galima bus atidaryti atgal.

Karantinas - tokia būsena, kur kažkam neleidžiama judėti ar su kažkuo bendrauti ar panašiai, nes gali būti kažkokia infekcija apsikrėtęs. Tai kad kitų neapkrėstų, tai ir neleidžiama. Tai mintis tokia, kad jei užkarantinuotas žmogus bus pakankamai ilgai atskirtas nuo kitų, tai pirmiausia ir pasimatys, ar išvis jis sergantis, o paskui jis gal dar ir persirgs, o tada jau pasidarys ir neužkrečiamas.

Žodžio "karantinas" etimologija yra iš italų kalbos, tenai kadaise Viduramžiais, dar maždaug apie XIVa., buvo įvesta apsauga nuo maro, tais laikais vadinto juodąja mirtimi. Visi laivai, atplaukę iš regionų, kur buvo maras, turėjo stovėti uoste atokiau nuo kitų ir niekas iš tų laivų neturėdavo teisės išlipti 30 arba 40 dienų, kad nepaskleistų užkrato. Per tiek laiko ligoniai turėdavo arba numirti nuo ligos, arba pasveikti. Ten, kur būdavo laikomasi 30 dienų taisyklės, tai buvo vadinama trentino giorni, o kur 40 dienų - quaranto giorni. Ilgainui labiau įsitvirtino 40 dienų išlaikymai, tai nuo jų (nuo žodžio quaranto) ir kilo pavadinimas - karantinas. Kadangi karantinai labai pasiteisino, nes sustabdydavo epidemijų plitimą, ilgainiui jie iš Italijos išplito ir į kitas valstybes.

Karantinai būna įvairių rūšių. Štai pavyzdžiui, jei kokia nors liga apsirgo paskiras žmogus, tai jis pats vienas gali būti įmestas į izoliaciją - kokį nors karantiną. Bet jei infekcija išplito plačiau, tai karantinas gali būti pritaikytas ir kokiai nors apsikrėtusiai įstaigai, o gal netgi ir visam miestui. O visai jau prastomis sąlygomis apribojimai gali būti užmesti ant visos valstybės, visų įmonių ir taip toliau, kad viskas aprimtų.

Lietuvoje tie karantinai tai labai jau humaniški, nes kai karantinas koks nors būna dėl kokio nors koronaviruso bei Covid-19, tai tik kažkurias parduotuves uždaro ir žmonėms kaukes nešioti liepia.

O štai kažkur Afrikoje, kur ligos būna baisesnės, tai ir karantinas būna baisesnis. Štai kokia Kongo demokratinė respublika, kuri yra vis pasikartojantis ebolos židinys, su ta epidemija kovoja paprastai - stato kordonus su kareiviais ir visus įtartinus, kurie bando prasmukti iš karantino zonos į laisvę, šaudo iš savo automatų, o paskui lavonus apipila chlorke ir sudegina. Užtat vietiniai negrai tada labai gerai žino, kad karantino sąlygų pažeisti nevalia.

Tiesa, būna ir besipriešinančių karantinavimui bei vakcinavimui - tai tie irgi apsiginkluoja automatais ir nuo kariuomenės ginasi ginklu. Tai tada kariuomenė tokius nevakcinuotus jau šaudo kulkosvaidžiais, minosvaidžiais ir haubicomis, pakolei nenuslopina pasipriešinimo ir nesuvakcinuoja. Kodėl taip žiauriai? Ogi todėl kad daug humaniškiau yra iššaudyti pusę kaimo, kur yra keli ebola sergantys ligoniai, negu kad leisti tam ebolos židiniui išplisti ir tada turėti tūkstančius, o gal netgi ir šimtus tūkstančių mirusiųjų. Taip kad humanizmas čia paprastas ir racionaliai apskaičiuotas Kongo demokratinės respublikos valdžios: šaudyti antivakserius yra humaniškiau, nes taip būna mažiau aukų, negu jų nešaudant. Be to, šitaip yra dar ir moraliau, nes antivakseriai negalvoja apie tai, kad dėl jų savanaudiško elgesio išplitus infekcijai, gali numirti kiti žmonės. Taigi, pasirinkus šaudyti antivakserius, gyvais lieka tie, kurie galvoja ne tik apie save, bet ir apie kitus.

Gi Lietuva per Covid epidemiją išties čia atsiliko netgi nuo tos atsilikusios Afrikos, mat bybianosiai valkiojosi ir gatvėse, ir parduotuvėse nebaudžiami, nors labai norėtųsi juos į Afriką kažkaip pasiųst. Tai gal kokie nors Kongo pareigūnai pamokintų tuos bybianosius gero elgesio.