Epidemija

Čia taip Viduramžiais gydytojai atrodydavo, irgi su kaukėmis. Tik tos kaukės buvo ne apsaugai nuo aerozolinio epidemijos plitimo, o tiesiog nuo smarvės. Į snapą įdėdavo kokių nors prieskonių ir uostydavo. Nes lavonų smarvė labai visus užknisdavo.

Epidemija - tai kai kažkuri liga plinta ne tik plačiai, bet ir vis greičiau ir greičiau. Moksliškai tariant, tai kai būna eksponentinis augimas, nes jei jo nebūna - tai ir epidemijos nesigauna. O eksponentinio augimo esmė - kad daugėja, daugėja, daugėja ir vis sparčiau ir sparčiau. Ir štai dar prieš porą mėnesių atrodė, kad kas gi čia tokio keli šimtai atvejų Kinijoje, o štai jau pasaulyje ir visas melejonas, o dar paskui - ir dešimtys milijonų, ir netgi mirusų jau milijonas pasidarė!

Jei epidemija būna labai maža, tai jos niekas netgi ir nepaskelbia. O jei labai didelė, per visą planetą - tai tada jau sako, kad pandemija, nes labai didelė. Tai kai pandemija, tai reiškia, kad suvaldyti labai sunku. O kadangi valdžia to padaryti pernelyg nesistengia, tai čia patariame žmonėms patiems susirūpinti, nes jau geriau pačiam apsisaugoti, kai valdžia apsaugoti nemoka ir negali.

Epidemijos senovėje ir dabar

Senovėje epidemijų niekas nesuprasdavo, galvodavo, kad čia kokia tai Dievo bausmė ir atpildo laikas. Tai visi tiesiog priimdavo, kad visi aplink miršta ir tardavo, kad visviena nieko nepakeis, tai telieka tik atsipalaiduoti, laukti mirties ir turėti gerą laiką.

Tai tada visi susirinkdavo ir linksmindavosi. Arba jei jau susivokdavo, kad reikia kaip tai atokiau, tai atokiau susirinkdavo ir visvien linksmindavosi. Nes jei jau mirsi, tai prieš tai dar pasilinksminti reikia.

Kai būdavo didelė epidemija, tai jau taip šluodavo, kad lavonai gatvėse mėtydavosi kartais, jų nei palaidoti nespėdavo.

O šiais laikais tai viskas tvarkingai, išveža į ligonines, greitoji pagalba suskuba, jei kas ir numiršta - tai niekas nemato, jokie lavonai gatvėse nesimėto. Tai dabar labai gražu būna dėl to. O anksčiau tai gražu nebūdavo.

Čia koksai tai Viduramžių dailininko Breugelio vyresniojo paveikslas, kuriame vaizuodajam kaip maras visus iškirtęs ir lavonai voliojasi.

Epidemijų plitimas

Taip štai ir plinta koks nors gripas, AIDS, sifilis ar koronavirusas - taip ir susidaro epidemijos visokios. Tai gerai, jei tik gripas - tai nuo jo beveik niekas nemiršta. Tai gerai, jei tik sifilis - nes juo užsikrečia tik visokie perėjūnai. Tai gerai, jei AIDS, nes ir tas ten toks tiktai kai kuriuose sluoksniuose. O kas, jei ta epidemija - tai koronavirusas visame gražume?

Tai gal nereikia tų epidemijų mums, tai gal geriau jau iškęsime mes karantiną ir kaip nors ramiai pabūsim, kaukes panešiosim ir dar dibilams atrašysim, kad nesišlaistytų gatvėmis.

O dar seni žmonės ir visokie istorikai pamena, kad kadaise maro epidemija sužlugdė LDK, tai per tai mes praradom ilgam savo valstybę, nes numirė kokie 4/5 arba 80% žmonių. Tai negeri laikai buvo.

Išties tai šūdas yra tos epidemijos. Šūdas pačia blogiausia prasme.

Gal dėl to šūdinumo dalis durnesnių, nelabai adekvačių dibilų tiesiog negali patikėti ir priimti epidemijos kaip realybės, nes juk negali būti taip blogai. Tai tada dibilai pradeda kalbėti nesąmones ir aiškina, kad čia ne epidemija, o kokia nors plandemija, ir viskas yra išsigalvota. Beje, tokių būdavo ir senais laikais, ir visais, nes patogiau netikėti kažkuo realiu, nei priimti realybę.