Kanibalizmas

Kanibalizmas arba žmogėdrystė - anoksai neaiškios kilmės reiškinys, priklausomai nuo konteksto laikomas arba sunkiu psichikos sutrikimu, ar tiesiog kokiu tai senu papročiu, buvusiu daugelyje visokių tautų ir tautelių.

"Jūs man nepadarysite nuolaidų?" "Ne" "Tada aš suvalgysiu jūsų kepenis" Achhh

Baltai kanibalai?

Kai kurie tyrinėtojai netgi spėliojo, kad galimai baltų gentys, t.y., senovės lietuvių protėviai irgi galimai užsiimdinėjo kanibalizmu kokioje tai formoje. Visgi dauguma tyrinėtojų sako, kad tokių požymių nei tiesiogiai, nei netiesiogiai visgi nerasta.

Vėlgi visi

Spėtinai kanibalizmas visokiais pavidalais egzistavo ir nemažoje dalyje Europos, daugiau kaip ritualinė žmogėdrystė - kartais tiesiog kaip kraujo gėrimas, nors kartais ir baisiau - pvz., kaip kūdikių valgymas. Visgi čia reikia pasakyti, kad jei taip ir buvo, tai gal prieš porą tūkstančių metų, nes vėliau visokie žmogėdros už tokius užsiėmimus būdavo persekiojami smarkiai ir negailestingai - paprastai nei nenumatant kokios nors kitos bausmės, kaip tik koks nors užmušimas.

Apie kanibalizmą kalba daugelis tyrinėtojų, kurie aiškinosi apie senovės Amerikos kultūras - visokius actekus, majus beigi inkus, bet ir su tais visokiais ne visada aišku - nes kiti gi sako, kad masines žmonių žudynes anie praktikavę ne maitinimuisi, o tiktai tam, kad galėtų lavonais žemes patręšti.

Taip pat kanibalizmas būdavo ir kai kuriuose Induizmo kultuose, bet šieji buvo aktyviai naikinami Britų Imperijos, o paskui jau ir nepriklausomos Indijos administracijos, kad tokių fokusų nebeliktų. Kaip pasakoja kokie tai gandai iš senų knygų, efektyviausiai suveikdavo, kai aptikus kanibališką kultą, visi to kulto žyniai ir per apeigas sugauti adeptai būdavo viešai visiems matant pririšami prie stulpų, apkraunami malkomis, apipilami benzinu ir sudeginami gyvi. Po to tokio demonstratyvaus susidorojimo žmogienos valgytojai atitinkamoje vietovėje išnykdavo staigiai ir visam laikui.

Naujieji laikai

Bene ilgiausiai kanibalizmas laikėsi kitoje nuo mūsų planetos pusėje - Polinezijoje, Naujojoje Zelandijoje ir panašiose vietovėse. Tenai paprastai būdavo valgomi kokie nors nukariauti priešai - taip kad skritingai nuo religinio kanibalizmo, šitas kanibalizmas būdavo nereguliarus ir pasitaikydavo tik kokių nors karo sąlygų ar šiaip kokių tai pusiau kriminalinių susidūrimų atvejais.

Visgi būtent Polinezijos kanibalizmo atvejai padėjo žmonijai atrasti pačią primityviausią ligos sukėlėjų rūšį - prionus, kurie yra dar primityvesni už virusus, visiškai nepagydomi ir itin smarkiai pažeidžia smegenis, nors kituose žmogaus organuose irgi dauginasi visai neblogai. Kaip paaiškėjo, būtent valgydami smegenis, kanibalai užsikrėsdavo prionais, o paskui suzombėdavo, pavirsdami į pusgalvius padarus. Tą ligą tiriant ir paaiškėjo, kad ana plinta tik per kanibalizmą.

Deja, nuo priono nėra jokių vaistų, tai soriukas. Geriau nevalgykit žmogienos.

Dar žr.

• Hanibalas Lekteris - neabejotinai garsiausias kanibalas pasaulyje, o kaip sutapimas - kažkodėl lietuvis