Juozas Bartašiūnas

Juozas Bartašiūnas patenkintas šypsosi, nes matyt buvo gera diena jam, o kažkam kitam tai matyt nelabai.

Juozas Bartašiūnas, dar anais laikais labiau žinomas, kaip Josifas Bartašiūnas - SSRS veikėjas, generolas majoras ir visiems laikams į Lietuvos istoriją įsirašęs nuošika, nes buvo NKVD kuratorius ir organizatorius nuo pat pirmų okupacijos dienų 1940 metų, o paskui jau nuo 1944 iki pat 1953 vadovavo vietiniam KGB, MVD ir MGB.

Dar Juozas Bartašiūnas žinomas tuo, kad ilgai buvo faktinis LTSR vadovybės prižiūrėtojas, o paskui ir pagalbininkas, vis pagelbėdavęs šiai ištremti ir nužudyti kuo daugiau žmonių.

Gimė Juozas Bartašiūnas 1895, o į saugumo karininkus įsirašė Rusijoje 1921, teturėdamas vos 26 metus amžiaus. Tik vat nelabai aišku, ką iki tol anas tenai veikė, nes istorija nutyli, ale spėjimai - kad nuo dar ankstesnių dienų dalyvavo irgi kokioje tai veikloje, nes dar 1915 paimtas į carinę armiją, priskirtas latvių daliniams, kurie paskui tapo latvių šauliais, rengusiais komunistines skerdynes Rusijoje. Tai ten tose skerdynėse visokiose ir dalyvavo, jau 1918 tapęs politruku, t.y., tokiu tipu, kuris kitiems nurodinėja, ką, kaip ir kodėl daryti.

Taip kad nusipelnė, tai jau nuo 1921 metų tapo karininku tuometiniame ČK, o kai šitas 1922 persivadino į GPU, tai ir šitame dirbo, o kai šioji 1923 persivadino į OGPU, tai ir šitoje dirbo, o kai šita 1934 persivadino į NKVD, tai dirbo ir šitoje. Taip kad patirties, žudant ir kankinant žmones, turėjo nuo jaunų dienų ir labai daug.

Jau 1932 metais, dar bebūdamas saugumiečiu, pagal susiderinimą kažkokį tapo pasienio kariuomenės brigados vadu beigi komisaru. Bet tai ir natūralu, nes pasienio kariuomenę ir valdė saugumas, kad niekas į užsienį nepabėgtų. Paskui jau 1940 buvo paskirtas vadovauti Raudonosios armijos 3-iosios armijos politinės valdybos viršininku, t.y., faktiniu vadu. Šita armija ir okupavo Latviją bei Lietuvą. O tada buvo išsyk paskirtas Pabaltijo ypatingosios karinės apygardos politinio skyriaus viršininku, t.y., faktiniu kariniu vadu per visą Lietuvą, Latviją ir Estiją. Tuo pačiu vadovavo masiniams Lietuvos karininkų areštams, suėmimams, trėmimams ir taip toliau.

Paskui jau kai atėjo vokiečiai, tai aišku, Juozas Bartašiūnas, kaip ir visi kiti komunistai, irgi pabėgo iš Lietuvos. Užtat buvo pažemintas pareigose, nes Stalinas įsiuto ant to, kad vokiečiai davė į kaulus sovietinei kariuomenei. Taip Juozas Bartašiūnas teliko Raudonosios armijos 29 teritorinio šaulių korpuso viršininkas.

Paskui jau kai 1942 metais visai politiniais tikslais pradėta formuoti 16-oji lietuviškoji divizija, tai Juozas Bartašiūnas buvo paskirtas į ją vadovauti priskirtam SMERŠ skyriui - t.y., tiems NKVD veikėjams, kurie šaudydavo kareiviams į nugaras, jei tie nepuldavo vokiečių. Tai šitoje veikloje Juozas Bartašiūnas taip gerai dirbo, kad ilgainiui iš tos divizijos praktiškai nieko ir neliko, nes visi žuvo.

Užtat už visą šitą darbą nuo 1944 metų Juozas Bartašiūnas tapo NKVD vadu per visą LTSR. Tai tenai ir dirbo, pradžioje, kaip NKVD vadas, o paskui jau ir kaip MVD vadas. Buvo galų gale išmestas ir išspirtas tiesiai į pensiją 1953, nes savo stalinistiniais metodais pernelyg smarkiai neatitiko Chruščiovo reikalavimų, o ir Antanas Sniečkus buvo nieko prieš atsikratyti konkurentų. Tai vietoje Bartašiūno atsirado toksai Kazimieras Liaudis, kuris gal ir dar didesnis manijakas buvo.

Vėliau Juozo Bartašiūno vardu dar buvo pavadintas toksai pastatas Žirmūnuose, kur vadinosi Bartašiūno vila, o dabar žinomas kaip Tuskulėnų dvaras. Bartašiūno vila tasai buvo pavadintas dėl to, kad pats Bartašiūnas tenai vasaras leisdavo. Kaip vaikščiojo gandas, kartais ir padirbėdavo kažką. Tai ten eilę metų kone kasdien būdavo rengiami sušaudymai, o šaudydavo paprastai partizanus arba su jais susijusius žmones. Kai kuriuos ten pat ir laidojo, netoli esančiame parkelyje, o ir išvis Neries šlaituose. Tai paskui gal kokiais 1988 metais, kai valdžia viską dar neigė, per potvynį Neris paplovė krantą ir kažkokie vietiniai besivaikščioję žmonės atrado krūvą lavonų. Paskui buvo atrasta apie 700 žmonių, kurie užkasti aplink Bartašiūno vilą, o dar kelis kartus daugiau, kaip manoma, gali būti ir neatrasta.

Paskui dar šalia to paties Tuskulėnų dvaro buvo įrengtas Bartašiūno atminimui skirtas MVD kultūrnamis kažkoks, kuris turėjo simbolizuoti milicijos darbo kultūrą. O dar buvo tokia Bartašiūno mokykla, tai ana irgi istoriją turėjo...

Dar žr.

Kiti bartašiūnai visokie:

• Milda Bartašiūnaitė - nei neaišku kuo susijusi irba nesusijusi, bet tiesiog pavardė panaši pasirodė, per klaidą matyt