Ispalkomai

Ispolkomas arba ispalkomas (nuo rus. Исполнительный комитет, исполком) savo laiku buvo kraupiausias žodis. Baisesnis už žodį KGB. Nes KGB galėjo duoti, o ispolkomas - galėjo neduoti. Skyrėsi tik dalykai, kurių duodavo ar neduodavo: KGB duodavo metų kalėjime, o ispolkomas neduodavo buto, prapiskės, pašalpos, bendrabučio ar dar ko nors.

Sovietmečiu visa valdžia buvo kompartijos rankose, betgi šieji buvo vadovautojai, o ne vykdytojai. O vykdytojai buvo dviejų rūšių: duodantys ir neduodantys. Tai vat. Tai už neatitikimą valdžios norams - duodavo. O už atitikimą valdžios norams - neduodavo. Tai kurie atitikdavo valdžios norus - gaudavo. Ir verkdavo. O kurie neatitikdavo - negaudavo. Ir džiaugdavosi. Dar mėgdavo visokias pakišas.

Tai čia tuo remdamiesi, galim tarti, kad visa tokia sistema akivaizdžiai iškreipta ir nenormali. Bet tai koks gi tai paradoksas, kad kai atėjo nepriklausomybė ir Kovo 11, tai ispalkomai kažkaip pavirto į savivaldybes. Tai gal ir neveltui dažnas sako, kad būtent savivaldybės yra patys didžiausieji biurokratų, funkcionierių ir degeneratų židiniai. Iš dalies dažnas taip sako, kad tai valdžios įstaiga, su kuria dažniausiai tenka turėti reikalų eiliniam žmogui, o valdžia juk niekad gera nebus. Tačiau dažna savivaldybė formuojama pagal laimėjusios partijos norus, ir didelės dalies darbuotojų šventa pareiga yra naikinti kofeiną ir pletkinti. Taip kad iš principo turime tęstinumą nuo LTSR laikų.