Hipsteriai

Du hipsteriai meldžiasi trikampiui, taip demonstruodami dvasingumą

Hipesteris rodo savo fotografijos įgūdžius: nespavota nuotrauka yra tokia meniška.

Hipsteriai – dar vadinami nežinomos urbanistinės legendos sapno pramintu vardu "Dve disiatki" - tai tokia grupuotė ant mūsų Marijos žemelės. Į šią grupuotę dažniausiai įtraukiami mokinukai, studenčiokai ir šiaip malalietkės.

Tikras hipsteris - būtinai labai originalus, labai savitas, demonstratyviai nemadingas ir jautrus, meniškos sielos jaunuolis. Apsirengimas paprastas, ale stilingas, marškinėliai - su giliaprasmiais ironiškais užrašais, būdingi akiniai storais rėmeliais, vintage stilius, viena-kita dvasinga tatuiruotė. Mėgstama giliai undergroundinė muzika ir prie viso to - dar ir koks nors priešistorinis fotoaparatas - Polaroid ar Zenit. Ir per visą tą atvirai matosi, kad toksai aiškiai yra snobas, o dar ir su nesveikais polinkiais į meno bei stiliaus grynatvę, kuri, kaip bebūtų keista, visai neatsispindi grynai eklektiškame pačių hipsterių apsirengimo stiliumi.

Joks hipsterių grupuotės narys nepripažins, kad yra hipsteris, bet tai netrukdo jų išaiškinimui ir baisios tiesos apnuoginimui, juoba kad simptomatika čia aiški ir detalizavimo nereikalaujanti.

Pagrindiniai hipsterių bruožai

Būdingas bruožas - apsirengimo eklektiškumas. Hipsterio supratimu, jo išskirtinumas tuo didesnis, kuo labiau jis neskoningai, nesuderinamai apsirengs. Todėl hipsteriui yra idealiai gražu, jei jis užsimauna blizgančias aptemptas kelnes, užsivelka nutrintą megztinį, o paskui atrodo, kaip girta žemarūšė stoties kūrva. Toksai hipsteriškas apsirengimo stilius yra visiškai priešingas gotų pakvaišimui dėl dvasingo meniškumo.

Pagrindinis hipsterių skiriamasis bruožas – per bet kur ir iš bet kur traukiamas originalumas. Aišku, praktikoje toksai originalumas turi būti tiktai tam tikrų firmų, nes kitaip atrodysi netyčia kaip koksai kaimietis ar atsilikėlis. Tai jaunieji pseudointelektualai, ar šiaip neodibilai, nekenčiantys masinės kultūros ir kitų normalių dalykų, perka populiarius prekių ženklus didžiuliais kiekiais - svarbu tik, kad tie brendai būtų tam tikri specialūs. Todėl hipsterius tipiškai galit pamatyti su Converse ar kokios nors Vans firmos sportbačiais, taip pat Levi's gamybos džinsais, kokiais nors Ray-Ban firmos akiniais, tipiškais naujų modelių iPhone telefonais, o taip pat Moleskine firmos užrašų knygomis ir taip toliau. Tie, kurie turi juntamai mažiau ar juntamai daugiau pinigų, nei vidutiniškai, bando vaizduoti, kad renkasi kažką retesnio, bet realiai ir toliau renkasi kažką, kas būtų pagal madą.

Hipsteriai savo aprangos stiliumi bando pretenduoti į menininkus, hipius ar šiaip bomžus. Bando sudaryti įspūdį, kad aprangai dėmesio neskiria, todėl leidžia šimtus antikvariatiniuose škurlynuose (a.k.a. vintage parduotuvės), nes įprasti labdarynai – žemas lygis. Dažnai nevalgo mėsos, nes dauguma ją mėgsta. Būtinai rūko ir geria daug kavos. Lauke visuomet nešasi rankoje popierinį puoduką su kava. Dažniausiai tuščią, daugkartinio naudojimo, nes visi litai išleisti škurliams. Mėgsta nešioti akinius storais plastikiniais rėmeliais, nors jų regėjimas paprastai tobulas. Tai rodo jų stebėtiną intelektualumą.

Hipsterių klausomą muziką sunku apibūdinti, nes jie neklauso nieko, kas yra mainstreamas arba komercija. Tai reiškia, kad tikras hipsteris niekada neklausys dainos, kurią galima išgirsti per radiją ar MTV. Aplamai, dainai, kurios jotūbėje klausė daugiau nei štukė žmonių, jau yra populiari, vadinasi mainstreamas, vadinasi komercija, vadinasi šūdas.

Būtinas hipsterio atributas - Apple gamybos kompiuteris ir iPhone. Aišku, su sąlyga, kad užtenka tam pinigų. Idant tokį nusipirktų, dažnas hipsteris būna pasiryžęs badauti ištisus metus, o paskui perka kokį nors 5-10 metų senumo pusiau sulūžusį ir su batareike, kuri telaiko 10 minučių. Tačiau ir to pakanka, kad išsitraukęs, pademonstruotų tą daiktą aplinkiniams. Nes tai irgi originalu ir niekaip ne mainstrymas.

Kasdienė hipsterių veikla

Paties aukščiausio levelio hipsteriai visada klausosi muzikos tik iš vinilo, o jau kai pasiekia visai aukštą lygį, tai net ir plejerio jokio nesinešioja, o tik patefoną

Didžioji dalis hipsterių domisi fotografija. Tam užtenka turėti fotoaparatą. Dibilai ypač vertina senus juostinius fotoaparatus, kuriais naudotis nemoka, tačiau nešiojasi, kaip originalią aprangos detalę. Tarp hipsterių populiarus ir dizainas. Dažniausiai tai nuotraukos romantiškai graudžiais užrašais arba galaktikos fonas visur, kur tik įmanoma.

Hipteriai jaučia keistą fetišistinį potraukį trikampiams. Tai leidžia sieti hipsterius su sekta. Hipsteriai buriuojasi miesto aikštėse, parkuose ir kavinėse. Hipsteriai gali bendrauti tik su kitais hipsteriais, nes nehipsteriai yra pilka masė, mainstreamas.

Tipiška, kad hipsteriai darbais nesidomi, verslu - irgi, tačiau laimingai gyvena iš pinigų, kuriuos duoda tėvai. Kartais taip sugeba gyventi ir iki 30 metų ar ilgiau, o tėvams numirus, panašūs hipsteriai neįtikėtinai staigiai tampa aršiai politizuotais komunistais, piktais dėl to, kad valdžia neduoda pašalpų.

Legenda apie hipsterius

Minėta, jog hipsteriai, dar vadinami "Dve disiatki" terminu. Pasakojama, jog konkretus nejuridinis asmuo susapnavo, kaip šalia jo žmogus atrodantis kaip tipiškas hipsteris, nutaikęs tipišką hipsterio toną sušaukė (Perspėjame: būtina perskaityti susmailintu, apsaldausiu, debilišku balsu, jog pajaustumėte posakio tikrąjį efektą): "Deivi, paimk ir man dve disiatki [cha cha cha - juokas taip pat hipsteriškas]". Ir nuo to laiko, gimė dar vienas hipsterių apibūdinimas - Dve disiatki, sakomas ganėtinai nusmailintu, hipsterišku balsu, priduriant šalia to atbukusio žmogaus juoką. Dve disiatki - tariamą kaip ir rašoma, lietuviškas vertimas - dvi dešimtys. Ką tai reiškia? Pats ponas Dievas tikriausiai nežino. Jei žinotumėm, kas tas legendinis konkretus nejuridinis asmuo - paklaustumėm jo.

Citatos

• - Aš toks originalus.
• - Aš ne hipsteris.
• - Blet, seni.