Neodibilai

Dvasingi reklaminiai paveiksliukai, vaizduojantys šabloniškus asmenis - tipiškas įrankis, skirtas neodibilų smegenims sužadinti. Šiame paveiksliuke pavaizduotas tipinis vadybininkas yra pateikiamas, kaip verslumo, sėkmės, gero ir kokybiško darbo simbolis. Tai tikrovėje atspindi neodibilų įsivaizdavimą apie save. Būtent neadekvati savivertė yra vienas iš skiriamųjų neodibilų bruožų, pagal kurį atpažinę, aplinkiniai šitokius identifikuoja, kaip eilinius durnelius

Neodibilai - tai naujoji dibilų karta, kurie savęs nepriskirdami dibilams, patys dibilais vadina kitus. Būdinga identifikacinė tokių dibilų savybė - tai, kad patsai žodis "dibilas" čia vartojamas vietoj kokių nors argumentų, tačiau dažniausiai pramaišiui su vadinamaisiais projektyviniais kliedesiais ir kitomis argumentacijos klaidomis, tuo pat metu dibilais neodibilai patys vadina būtent tuos, ką dibilais pavadinti vargu, ar būtų tikslu.

Įprasta, kad neodibilai visada pretenduoja būti protukais, todėl piktinasi, tačiau ilgainiui dažniausiai paaiškėja, kad visai protukais nėra. Tad kai kurie spėja, jog būtent neodibilų užknisti dibilai parašė Dibilų deklaraciją.

Neodibilai priskirtini tipiškiems kogitofobijos atvejams, nes skirtingai nuo įprastų dibilų, dažniausiai būna ganėtinai giliai paveikti kokių nors ideologijų ar politinių įsitikinimų. Save dažniausiai patys priskiria kokiems nors intelektualams, tačiau nepasižymėdami intelektu, o dažniausiai dar ir būdami tipiškai humanitariškais, užsidaro savo mąstymą siaurame šablone, pagal kurį ir interpretuoja visus įvykius bei aplinkinius žmones.

Tipiniai neodibiliško mąstymo pavyzdžiai

Tipinis neodibilas mąsto taip pat šabloniškai, kaip ir bet koks kitas dibilas, tačiau dėl savo dvasinguminių polinkių neretai užsiima ir įvairiais teoretizavimais apie politiką, ekonomiką ir panašias temas. Todėl čia galime pastebėti ir gana nemenką neodibilizmų įvairovę:

• Visi, kas abejoja Neringos Venckienės tyrumu ir sąžine, yra pedofilų gynėjai arba net ir patys pedofilai. Jie yra silpnapročiai dibilai, kurie gina nusikaltėlius.
• Tie, kas laiko Paksą niekam tikusiu politikieriumi, palaiko sąmokslą, kuris buvo Paksui nuversti skirtas, jie yra valstybininkai arba susiję
• Kiekvienas, kas abejoja Zuoko sąžiningu darbu, ar kalba apie kokius nors galimus sąryšius su Rubikonu, yra konservų pakalikas ir užsiima šilumine tryda
• Tie, kas abejoja bažnyčia, yra ištvirkėkliai, vagys, narkomanai ir mažų mažiausiai amoralūs asmenys
• Kiekvienas save gerbiantis žmogus turi baigti aukštąjį mokslą, nes be diplomo juk negalima
• Verslas yra parazitinis reiškinys, jie vagia iš valstybės ir žmonių, o taip sau susikrauna melejonus ir nemoka mokesčių
• Valdžia pagrobė Snorą ir taško pinigus užsienio konsultantams, šnekėdama, kad tie bent dalį pinigų suras. Išties visi ten valdžioje vagia ir sumokėję už Snoro bankroto valdymą milijonus, tikrai gaus atkatą

Su neodibilais susijusios grupuotės

Neodibilai, kaip pastebėjote, nuo dibilų skiriasi tuo, kad moka naršyt internetus, todėl ir žino, kas yra dibilai, tai todėl ir keikiasi tokiais žodžiais. Neodibilų pasisakymuose neretai galima išgirsti paminimus tokius reiškinius, kaip kognityvinis disonansas ar kogitofobija. Tačiau būdinga, kad reiškinių esmė lieka nesuprasta: savo bukumu ką nors užpisę, neodibilai pareiškia, esą jie sukėlė kognityvinį disonansą, o kai būna iš kur nors išbaninti, ima kalbėti apie kogitofobus.

Būdingas ir neodibilų bandymas įsivaizduoti dibilus: esą visi dibilai yra buki silpnapročiai, o visi buki silpnapročiai esą yra dibilai. Vienok patys būdami neaukšto entelekto, neodibilai nesugeba prisitaikyti tokių dalykų sau patiems, laikydami save aukštesnėmis būtybėmis. Paprastai esminis dibilų bruožas - sistemingas autoboxingas (procesas, priešingas idėjiniam "think out of the box"), lieka neodibilui visiškai nesuvokiamu, nes jis taip ir nesugeba suprasti, kad iš dėžės reikia išlįsti jam pačiam.

Tokios aukštesnės neodibiliškosios būtybės nepasižymi bent kiek ryškesniu individualizmu ar intelekto potencialu, todėl paprastai buriasi į grupeles, smarkiai įtakojamas aplinkos. Dažniausiai tokiose grupelėse itin stiprią įtaką jų nariams daro aplinkinių nuomonė irba įvairūs bendri įsitikinimai. Tipiniai neodibilų atvejai - supermamos šmaikštašiknės, partijų nariai (ypač partinio jaunimėlio sparnai), hipsteriai, vadybybininkai ir t.t..

Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad retkarčiais aukštesnio intelekto neodibilai, pakliuvę į keblesnes gyvenimiškas aplinkybes, sugeba patirti vieną-kitą praregėjimą, po kurio smarkiai nusivilia savo aplinka, savivertę pakeičia iki neigiamos, tačiau atlaikę depresijos priepolį, ima realiai migruoti link intelektualesnių trolių. Deja, toks procesas yra ilgas ir trunka daugelį metų, todėl apie lengvą pasveikimą vargu, ar galima kalbėti.