Haliucinogeniniai suvokimo sutrikimai

Lėtiniai haliucinogeninės kilmės suvokimo sutrikimai (angl. Hallucinogen persisting perception disorder - HPPD) - visokie įvairaus sunkumo suvokimo sutrikimai, kylantys dėl ilgo haliucinogenų vartojimo. Paprastai tokie sutrikimai būna vizualinių haliucinacijų, pseudohaliucinacijų, iliuzijų ir šiaip regos sutrikimų pobūdžio, nors kai kurie preparatai gali sukelti ir klausos sutrikimus.

Šnekant paprastai, žmonėms vis kažkokie haliūnikai ir iškreiptas suvokimas, nes kokį nors LSD vartojo taip ilgai, kad smegenys persitvarkė ir negeba suvokti realo.

Nuo įprastų haliucinogeninių atsikartojimų arba flešbekų šitie suvokimo sutrikimai skiriasi tuo, kad nepraeina, o tęsiasi ir tęsiasi. Nuo įprastų haliucinozių skiriasi tuo, kad neišsivysto pilnaverčiai psichozės požymiai, o pacientai labai gerai suvokia, jog tai jų regėjimo sutrikimai, o išties nieko tokio, ką jie mato - nėra.

Haliucinogeninės kilmės sutrikimų simptomatika ir gydymas

Tipiškiausi haliucinogeninės kilmės sutrikimai - kai žmogui matosi visokios aureolės ir auros aplink visokius daiktus, oras įgauna kažkokią struktūrą ar tekstūrą, pasidaro panašus į kažkokį sniegą, debesėlius ar šiaip visa erdvė užsipido baltuoju triukšmu, trukdančiu kažką įžiūrėti. Taip pat būdinga, kad visokie judantys daiktai paskui save palieka matomą pėdsaką, spalvos kaitaliojasi ir painiojasi, pvz., raudona gali atrodyti kaip mėlyna, t.y., atsiranda psichogeninės kilmės daltonizmas. Dažnai būna įvairios metamorfopsijos (daiktų dydžio suvokimo sutrikimai), erdvės suvokimo sutrikimai, nejudantys daiktai gali atrodyti judančiais ir taip toliau.

Neretai pacientai, patirinatys sutrikimą, skundžiasi nerimu, panikos priepuoliais, depersonalizacija, taip pat - dabartyje ar anksčiau kliniškai diagnozuota depresija (maždaug pas 25% sutrikimo atvejų). Didelė dalis pacientų sieja sutrikimo sunkumą su savo nuotaika: esant nerimui, sutrikimas stiprėja, o esant gerai nuotaikai - būna silpnesnis.

Sutrikimo priežastis - kaip manoma, tiesiog psichikos persitvarkymas, kylantis dėl ilgą laiką dažnai patirtų suvokimo sutrikimų. Paprastai tariant, smegenys bando kažkaip kompensuoti visus tuos haliūnikus, kuriuos patiria nuo visokių LSD vartojimų, bet viskas baigiasi tuo, kad kažkur kompensavimas būna neteisingas, o kažkur atsiranda šiaip prisitaikymas, kuris išlieka nustojus vartoti psichodelikus, o dar kažkur tiesiog sutrinka normalūs prisitaikymo mechanizmai ir smegenys apstoja filtruoti vizualinį triukšmą. Rezultatas - žmogus mato viską su sutrikimais, nes smegenys nesusitvarko su informacijos srautu.

Sutrikimo išsivystymo sąlygos (konkrečių preparatų vartojimo trukmė, dažnumas, etc.) kol kas nėra išaiškintos, tačiau statistika rodo, kad maždaug 4 procentai reguliariai psichodelikus vartojančių asmenų patiria tokį sutrikimą sunkioje formoje, trukdančioje jiems dirbti, prisitaikyti prie aplinkos. Preparatai, kurie susieti su lėtiniu haliucinogeninės kilmės suvokimo sutrikimo sindromu - LSD, MDA, MDMA, PCP, psilocibinas, meskalinas, kai kurie sintetiniai kanabinoidai.

Nors dažniausiai lėtiniai haliucinogeniniai suvokimo sutrikimai pasitaiko po ilgalaikio vartojimo, būna ir atvejų, kai sutrikimas prasideda ūmiai, jau po pirmo tripo. Taip pat, pastebėtina, kad savo pobūdžiu sutrikimai primena regos iliuzijas, pastebimas, esant visiško atsipalaidavimo būsenoje, kas rodo susilpnėjusią pacientų suvokimo adaptaciją prie aplinkos.

Gydymo metodai šiuo metu nėra atidirbti. Taikytinas simptomus slopinantis gydymas, hospitalizacija, būtinas ilgalaikis paciento atskirimas nuo bet kokių galimybių vartoti narkotines medžiagas. Kai kurie neuroleptikai gali duoti paradoksalias reakcijas, sustiprindami sutrikimą.