Geomagnetinė audra

Geomagnetinė audra - tai toksai įvykis, kai dėl Saulėje įvykusių visokių Saulės dėmių ir plazmos išmetimo, krūva plazmos pakliūna Žemės planetos jonosferą, o tada prasideda visokios nesąmonės. Būdingi fizikiniai procesai, kurie tada vyksta - tai labai didelis jonosferos jonizacijos padidėjimas ir su tuo susiję reiškiniai - papildomi magnetiniai laukai, elektromagnetinė spinduliuotė ir taip toliau. Tiesioginė pirminė priežastis - didelio kiekio jonizuotos plazmos pakliuvimas į jonosferą.

Nestiprios geomagnetinės audros atveju paprastai būna pastebimi įvairūs radijo sutrikimai - pvz., kažkurių visai gretimų radijo stočių gali nesigirdėti, gali vykti TV transliacijų sutrikimai, ir kartu gali netikėtai gerai matytis TV transliacijos ar radijo laidos iš tolimų kraštų. Pvz., Lietuvoje panašiais momentais galima pamatyti TV laidų fragmentus iš Prancūzijos ar Italijos - tos transliacijos atsispindi nuo jonosferos ir trumpam matosi. Panašiai trumpam galima pagauti ir FM diapazone dirbančias radijo stotis, veikiančias už kelių tūkstančių kilometrų. Būdinga, kad toksai supertolimas DX priėmimas veikia nestabiliai - paprastai įsijungia kelioms sekundėms, retais atvejais - minutėms.

Sunkesniais, galingesnių geomagnetinių audrų atvejais galimi ir ryšio sutrikimai laidinėse linijose ar pan., o taip pat gali būti ir šiaurės pašvaistės.

Ypatingai sunkiais atvejais geomagnetinė audra gali sukelti EMP, kuris būtų pakankamai stiprus, kad sudegintų ir įvairius buitinius prietaisus, telefono ar telegrafo, o kartais netgi ir elektros perdavimo laidus.

Panašūs efektai buvo stebimi po kai kurių aukštuminių branduolinių sprogdinimų bandymų. Nuo natūralių geomagnetinių audrų tokie įvykiai pasižymi daug ribotesniu plotu (galingiausi efektai vyksta apie kelių tūkstančių km spinduliu), tačiau kartu daug galingesniais elektromagnetiniais impulsais.

Galingiausia iš žinomų natūralių geomagnetinių audrų buvo Karingtono įvykis, vykęs 1859 metų rugsėjo 1 ir rugsėjo 2 dienomis. To įvykio metu šiaurės pašvaistė buvo matoma visame pasaulyje, netgi ekvatorinėje zonoje, o elektromagnetiniai impulsai pažeidė didelę dalį telegrafo linijų. Kai kuriais vertinimais, panašaus lygio geomagnetinė audra šiais laikais sugebėtų sudeginti didžiąją dalį kompiuterių, kiek yra planetoje.