Jonosfera

Jonosfera - toksai aukštai esantis atmosferos sluoksnis, kuris yra jonizuotas dėl į jį pataikančių visokių iš Saulės ir šiaip iš kosmoso atlekiančių dalelių. Jonizacija reiškia, kad dalelės būna elektringos, sudaro jonus, o todėl tame sluoksnyje visai gerai sklinda elektra. Jonosfera yra maždaug tarp 80 ir 600 kilometrų aukštyje nuo Žemės planetos paviršiaus.

Jonosferos būdinga savybė - elektros laidumas, kylantis dėl to, kad tenai daug jonizuotos plazmos. O ta jonizuota plazma turi gebėjimą visaip reaguoti, todėl skleidžia gana nemažai šviesos. Ta šviesa vadinama šiaurės pašvaistėmis, ir būna matoma paprastai ten, kur plazmos yra daugiausiai - t.y., palei planetos polius.

Savo ruožtu, tasai geras elektros sklidimas reiškia, kad tasai jonosferos sluoksnis veikia kaip elektros laidininkas ir dėl to atspindi radijo bangas. O jau šitai reiškia, kad iš kokios nors radijo stoties pasiųstos bangos, nuėjusios aukštyn, atsispindi nuo jonosferos ir grįžta atgal į žemę. Taip ir gaunasi radijo bangų sklidimas už horizonto.

Jonosferos savybės yra labai mėgstamos DX priėmime, taigi, visokie radijo mėgėjai tą išnaudoja - vieni žinodami apie jonosferą, o kiti netgi ir apie tai nežinodami. Kartais dėl jonosferos radijo bangos nueina tūkstančius kilometrų ar dar toliau. Kaip pvz., Lietuvoje kartais galima išgirsti trumpųjų bangų transliacijas iš kitos planetos pusės, pvz., iš Taivano ar panašių tolimų šalių.

Bendrai yra žinoma, kad kai kuriais atvejais būna, kad daugelį kartų atsispindėjusios radijo bangos gali apeiti visą Žemės planetą ir sugrįžti atgal iš priešingos pusės. Aišku, tokie atvejai nebūna labai dažni, o ir siųstuvo tam reikia galingo, bet pats principas matyt aiškus.

Labiausiai jonosfera veikia trumpųjų bangų perdavimą, tad čia yra itin aktuali - daugelis į toli transliuojančių radijo stočių tikslingai išnaudoja jonosferos atspindžius, o kartais netgi kažkiek keičia fizinę antenų padėtį, kad keistų radijo spinduliavimo kryptį, atsižvelgiant į jonosferos pokyčius.

Būna atvejų, kai jonosferos jonizacija daugybę kartų padidėja dėl to, kad į ją pakliūna didelis kiekis smarkiai jonizuotos plazmos iš Saulės ar iš kokio nors dideliame aukštyje įvykusio branduolinio sprogimo. Tokie atvejai vadinami geomagnetinėmis audromis.