Fotografai

Fotografai - tai tokie tipo menininkai, kurie nemoka piešti, tai užtat fotkina su savo fotoaparatais. Kaip sako, ne fotografas fotkina, o fotikas, todėl svarbu žinoti, fotoaparato modelį ir nusipirkti geriausią ir prabangiausią. Jei fotoaparatui pinigų užteko - na, tai tada ir nuotraukos bus geros.

Bendrai tai yra labai daug įvairių fotografų frakcijų, pagal visokius fotografijos būdus ir taip toliau. Bet visgi šiais laikais išskiriamos dvi svarbiausios, pagrindinės užkietėjusių fotografų rūšys:

• Automatikai - visoks žalias jaunimėlis daugiausia - tie, kurie nemoka pilnai manualiniu režimu fotkinti ir kuriems automatika yra gerai
• Manualistai - daugiausiai seni perdylos - kurie fotkinti išmoko dar tais laikais, kai išvis jokių automatikų fotoaparatuose nebuvo

Reikia pasakyti, kad nei vieni, nei kiti kažkokių didelių privalumų fotografijose negauna, nes realiai tai viskas labiau priklauso nuo gebėjimo pamatyti vaizdą ir jį sutalpinti į kadrą. Taigi, ir tarp vienų, ir tarp kitų būna gerų fotografų, kaip būna ir blogų fotografų. Ir taip pat, ir vienų, ir kitų tarpe pasitaiko visai įspūdingų fotopsichotikų. Vienok manualistai automatikus laiko bulšiteriais, o automatikai manualistų tiesiog šiaip nekenčia, nes šalia jų pasijunta kaip pamokas praleidęs mokinys, baramas mokytojo.

Fotgrafai - automatikai

Paprastai automatikai būna prisirankioję ganėtinai random kratinių apie tai, ką reiškia kokie nors židiniai, diafragmos ir panašiai. Realaus techninio supratimo pas juos trūksta, o kiek būna - tai būna visokių išmoktų "taip reikia", "tai nesąmonė" ar panašiai lygyje, bet be supratimo, kas ir kodėl. Automatikai vadinami automatikais, nes fotkina su automatiniais nustatymais. Dažniausiai - kokiais nors "full auto". Dažniausiai automatikais tampa visokie humanitarai.

Dažniausias automatiko požymis - kad jisai nemoka fotkinti, fokusuodamas vaizdą rankiniu būdu ir įsivaizduoja, kad taip fotografuoti išvis neįmanoma ir tai kažkokia nesąmonė. Kitas neretas požymis - visokie kliedėjimai apie objektyvus, pvz., aiškinant, kad kokie nors pigūs objektyvai yra neįmanomai beviltiškai blogi ir visiškai ignorinant bet kokią realybę.

Vienas iš geriausių būdų identifikuoti ryškiau į fotografiją įklimpusius ir narcisizmo kiek įgavusius automatikus - tai užvesti kalbą apie kokią nors lomografiją ir Smena fotikus. Automatikai praktiškai visais atvejais pasimauna ir pradeda kliedėti ką nors, kad Smena ir yra lomografija, dar kartais ištraukia aiškinimus, kad tai tikrai tiesa, nes tuos fotikus gamino Lomo gamykla, nuo kurios ir kilo esą lomografijos pavadinimas.

Kitas būdas identifikuoti automatiką - užvesti kalbą apie kokius nors sisteminius fake-mirror fotikus, t.y., apie fake-DSLR. Tik reikia atsargiai užvesti. Tai automatikas pradės aiškinti, kad čia yra daug geriau, viskas taip pat, tik geriau ir panašiai. Kam tas veidrodis reikalingas - jis taip ir nesupras, ir pasakos, kad taigi viskas taip pat arba geriau, nei DSLR. Daugelis automatikų išdidžiai tokius fake-DSLR fotoaparatus nešioja ir jais didžiuojasi.

Visgi žiauriausias būdas ir identifikuoti, ir mirtinai užtrolinti automatiką yra susijęs su pinhole fotografija. Reikalas tas, kad automatikai iš principo nesuvokia ir negali suvokti, kad mažiausiai iškraipymų iš visų duoda pinhole fotografija, kuri turi visiškai 0, t.y., nulį bet kokių aberacijų ar dar kokių nors iškraipymų. Ir pinhole objektyvas yra toksai primityvus, kad net neturi jokių linzių. Kai kurie iš automatikų net nesupranta, kad ta skylutė yra objektyvas ir įsivaizduoja, kad tai ne objektyvas. Tai štai kažką apie tokius reikalus pasakę automatikui, galite sulaukti audringų reakcijų, kur automatikas jums netgi papasakos, kad jūs esate dibilas ir nieko nesuprantate ir išvis nusišnekate ir taip toliau. Jokia mintis apie Dunning-Kruger efektą ir savo paties techninį nemokšiškumą automatikui čia iš principo nekils.

Kraštutiniai automatikų atvejai pasižymi tuo, kad deda ant visokių normalių fotikų ir fotografuoja mobiliakais, nes mobilus telefonas fotkina visvien gerai. Arba netgi geriau, nei normalūs fotikai. Reikia pasakyti, kad šitame požiūryje yra nemažai tiesos.

Vienok nors automatikai visiškai nesigaudo tame, ką daro, kaip daro ir kaip tie fotikai veikia, tai jiems netrukdo užsiimti visai įdomiais eksperimentais ir neretai padaryti nuotraukas, kurių manualiniais būdais gal netgi padaryti ir nepavyktų.

Gal dėl nesupratimo, o gal dėl dar kokių nors priežasčių, automatikų tarpe dabar neretai galima sutikti visokių, kurie nusiperka juostinį fotoaparatą ar netgi ima eksperimentuoti su pinhole fotografija, netgi nepaisant techninio nesuvokimo. Jie tą daro tiesiog todėl, kad jiems įdomu. Ir kartais jiems kas nors įdomaus ir gaunasi, netgi nepaisant to, kad jie nesupranta, ką daro.

Fotografai - manualistai

Manualistai atsirado tais laikais, kai egzistavo tiktai juostiniai fotoaparatai, o jokių ten elektroninių tiesiog nebuvo. Taigi, būten todėl manualistai didžiąja dalimi yra žmonės, kuriems kokie 40-50 ar dar daugiau metų. Jaunesnių, aišku, retkarčiais pasitaiko, bet labai retai. Dažniausiai manualistais tampa tiksliukai ar šiaip asmenys, pasižymintys pertekliniu racionalumu ir polinkiu į mokslo žinias.

Manualistai paprastai fotkina su manualiniais nustatymais - nuo to jų ir pavadinimas. Neretu atveju automatikai visgi priima, kad fotikas gali vaizdą sufokusuoti pats, bet tik dalimi atvejų. Fotkindami kokius nors portretus, manualistai jungia ir manualinį fokusavimą. Ir šiaip, pilnai rankinius režimus visur. Paprastai manualistas netgi negali įsivaizduoti, kaip gali būti gera fotografija, jei ji fotkinta ne manual režimu.

Dažnas manualistas išvis net nesupranta, kam yra skirti automatiniai nustatymai ir ką jie daro - tai vienas iš lengvesnių skiriamųjų požymių.

Užkietėjęs manualistas jums gali papasakoti, kodėl lomografija su kokia nors Smena yra iš principo neįmanoma (nes nėra kokių tai spalvinių, sferinių ir dar kažkokių aberacijų ar dar ko nors). Tas pats manualistas gali jums papasakoti, kad koks nors pigus kitinis objektyvas išties yra geras, nes visai atlieka savo funkcijas, neturi jokių ten didelių aberacijų ir taip pigiai kainuoja ne dėl blogumo, o dėl to, kad yra kraštutinai masiškai gaminamas.

Vienas iš mėgstamiausių manualistų objektyvų - tai Canon firmos 50mm f/1.8, kainuojantis tiek pigiai, kad automatikus nuo tos kainos ištinka traukuliai. Antrą kartą traukuliai automatikus ištinka po to, kai jie pamato, kokias nuotraukas su šituo objektyvu tie manualistai padaro.

Į visokius fake-DSLR fotikus manualistai žiūri labai skeptiškai, nes nesupranta, kam to išvis reikia - taigi ekrane vaizdas ir šiaip rodomas, kam čia dar žiūrėti pro kažkokią skylutę, kuri dar kartą rodo ekraną. Manualistai užsispyrusiai naudoja klasikinius veidrodinius fotoaparatus, aiškindami, kad kaip tai matydami tikrą vaizdą, jaučia to vaizdo gylį ir fokusavimo lauką, todėl jiems to reikia kažkokiems jų manualiniams fokusavimams.

Manualistai neretai būna gerokai nutolę nuo bajerių, tad nelabai supranta, koks tikslas šiais laikais fotografuoti ant kokios nors juostos, nes kadaise atfotografavę, nemato prasmės kankintis. Kai kurie, toliau pažengę, susivokia, kad su tais manualiniais režimais daug kančios ir todėl ima fotkinti mobiliakais.