Fantazijos

Fantazijos - taigi panašiai, kaip kliedesiai, bet su vienu esminiu skirtumu - žmogus, kuris fantazuoja, jis suvokia, kad jo fantazuojami dalykai yra išsigalvotos nesąmonės, o ne tikrovė. Būtent šitas vienas skirtumas, kurio esmė - sugebėjimas vertinti savo mąstymą ir to mąstymo tikrumą, adekvatumą - tai ir yra esminis kriterijus, kuris nusako normalų žmogų, nuo psichozės kamuojamo psichikos ligonio.

Fantazijos gali būti pačios įvairiausios - ir rišlios, ir nerišlios, ir primityvios, ir sudėtingos, ir paskirtis jų gali būti visokia - nuo kokio nors verslo planavimo ar projektų valdymo vienu atveju iki paprasčiausių blevyzgų ir fapinimui skirtų dirgiklių kitu atveju.

Kai kurie išskirtiniai fantazuotojai paskui būna, kad ir pinigus iš tų fantazijų uždirba - būna, kad tas fantazijas užrašo, tai gaunasi visokie romanai, apsakymai ar šiaip kokios tai knygos. Tos irgi būna visokios, nors labiausiai tai fantazijos įsisiautėja fantastikos žanro kūryboje. O dar kiti tas fantazijas nupaišo, tai būna ir kokie nors paveikslai, o dar treti - tai ir nufilmuoja, bet čia jau sudėtinga, nes reikia visokių aktorių vaidinimui, režisūros ir taip toliau, tai čia jau būna kino filmai.

Bendrai tai fantazijos yra žmonijos variklis, nes gerai kažką prikūrus, galima tas fantazijas paversti ir į tikrą realybę, o jei ir nepaversti - tai bent turėti malonumą iš visokios alternatyvios realybės.

Dar geraiusias būdas fantaziją ir bet kokius gerus siekius sužlugdyti - tai pasakyti žmogui daug kartų, kad jis nefantazuotų ir nesvajotų, ko nereikia, nes visiven niekas jam nesigaus.