Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!


Embedded OS

Iš Pipedijos - durniausios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Embedded OS arba Įtaisoma OS, dar kartais vadinama kaip Prietaisų OS - tai tokia operacinė sistema, kuri skirta ne normaliems kompiuteriams, o kokiems nors gana primityviems aparatams, kurie savarankiško funkcionalumo neturi. Paprastai vartotojas tokią įtaisytą operacinę sistemą gauna su kokiu nors įrenginiu, prietaisu ar šiaip kokiu nors daiktu, kurį nusiperka. T.y., OS būna patiekiama kaip tokio įtaiso dalis.

Tarp tokių visokių įtaisomų prietaisinių OS yra nemažai ir egzistuojančių, ir jau nebe. Prietaisuose ilgai būdavo naudojamos įvairios DOS versijos, vėliau ir tokios sistemos, kaip GEOS ir GeoWorks, o taip pat ir galingesnė QNX, tačiau būna ir dar mažiau girdėtų, kaip kad OS-9 ar WxWorks, arba jau nunykusi Windows CE. Būna ir bandymų apkarpyti normalias OS iki tiek, kad tiktų prietaisams - pvz., kaip apkarpytas Linux variantas OpenWrt. Puikiausiai tinka ir NetBSD, kuri veikia taip, lyg tyčia tam tikslui sukurta būtų.

Kadaise tokioms įtaisomoms OS buvo priskiriamos ir mobilios OS, skirtos visokiems mobiliems telefonams, kaip kad Symbian, Android ar iOS, o taip pat įvairios OS, skirtos kišeniniams kompiuteriams. Šiais laikais tokie prietaisai visgi laikomi pakankamai sudėtingais, kad įtaisoma OS čia nebebūtų pakankama, tačiau aiškios ribos visgi nėra.

Paprastai įtaisomos operacinės sistemos būna tokios, kurios skirtos gana specializuotiems prietaisams, kuriuose niekada nebus instealiuojama papildoma programinė ar aparatinė įranga, nebus daroma kokio nors perprogramavimo, o taip pat vartotojas nekurs ko nors, kas nėra kažkokie standartiniai tuo prietaisu daromi dalykai.

Tai reiškia, kad didžiulė dalis įprastoms OS būdingų funkcijų čia tiesiog nereikalingos, o todėl yra išmetamos. Tai reiškia, kad šitaip apkarpyta OS gali būti daug kompaktiškesnė. Kartu tokia OS yra instaliuojama ne į kokį nors ne visai pilnai žinomos konstrukcijos kompiuterį (kaip būna įprastų OS atveju), o į prietaisą, kurio kūrėjai gerai žino, ko reikia. Tai reiškia, kad pavyksta tą OS dar labiau apkarpyti ir kartu padaryti stabilesne.

Kadangi ant paties prietaiso kompiliavimas paprastai nebūna įmanomas, tai esminė sąlyga bet kuriai prietaisų OS yra kroskompiliavimas ir visi tam reikalingi įrankiai.

Visokios įtaisomos prietaisų operacinės sistemos gali būti ir nenaudojamos - itin paprasti mikrokontroleriai būna programuojami išvis be OS. Tačiau jei prietaisas yra kiek sudėtingesnis, reikalaujantis sąveikos su vartotoju, duodantis vartotojui kokių nors galimybių (ypač grafinių), tai be tikros OS apsieiti jau būna sunku. Tačiau pilnavertę kompiuteriams būdingą OS tenai dėti irgi neapsimoka, nes tam prireiktų labai didelių, perteklinių resursų. Štai taip ir atsiranda tos įtaisomos, specializuotos prietaisų OS.

Tipiški atvejai, kur naudojamos visokios įtaisomos prietaisų OS, ganėtinai specializuotos: