Ekonominiai kliedesiai

Ekonominiai kliedesiai - vieni iš racionalizacinių kliedesių, kartais įgyjantys ir pseudoracionalių kliedesių pavidalą, nes kadangi ekonomikos niekas neišmano, tai visiems labai jau lengva susipainioti, o ypač dar kai ir visa ta ekonomika yra ne tiek mokslas, kiek kažkoksai pusmokslis.

Ekonomika - pseudomokslas apie palūkanas

Na požymiai, tokie

Esminis ekonominių kliedesių požymis - kad žadami kokie nors labai geri stebuklingi pokyčiai kokiais nors labai paprastais būdais. Pavyzdžiui, atimti pinigus iš turtingų ir padalinti vargšams. Arba, pavyzdžiui, tiesiog (vat taip paprastai - tiesiog) padidinti pensijas ir atlyginimus. Arba šiaip viską nacionalizuoti ir tada bus visiems labai gerai. Arba uždrausti kainas didinti parduotuvėse (kaip pagerintas variantas - imti reguliuoti kainas parduotuvėse). Ir taip toliau.

Bendri požymiai, rodantys kliedesiškumą, dažniausiai (išskyrus smarkiai sistematizuotus atvejus) yra du, neretai pasitaikantys ir kartu:

• Kliedesiuose įvardinami kažkokie totalinį sąmokslą surengę kaltieji, kurie vagia, sąmokslauja, pripunta pinigais, o dėl jų visi kenčia. Sąmokslas tokiu atveju yra sąmoningas, apimantis visą valstybę ar netgi visą pasaulį. Kaip pvz., žydomasoniai valdo pasaulio bankus ir dėl to didina kainas paprastiems žmonėms, valdo visas korporacijas, kelia karus ir panašiai.
• Kliedesiuose įvardinami stebuklingas ir paprastas bėdų sprendimo būdas, kuris turėtų suveikti kaip sidabrinė kulka. Tasai sprendimo būdas gali būti įvardinamas labai trumpai, vienu ar keliais sakiniais. Kartu visiškai nesuprantamos ir neanalizuojamos blogos tokių sprendimų pasekmės. Kaip pvz., reikia didinti atlyginimus ir pensijas, valdžia gali bet nenori, o apie jokią infliaciją pacientas iš principo negalvoja ir ignoruoja.

Ekonominių kliedesių ypatumai

Pagal savo sudėtingumą ekonominiai kliedesiai būna labai įvairūs - pradedant demenciniais kliedesiais (valdžia turi padidinti atlyginimus ir viskas) ir baigiant gana sudėtingais sistematizuotais kliedesiais, kurie pereina į visokias sąmokslo teorijas apie tai, kaip iliuminačiai valdo dolerį, vagia pinigus ir viską grobia, o tą išspręsti būtų galima, jei tų pinigų valdžia neduotų kam nereikia, o duotų tik tiems kam reikia ir panašiai.

Kaip ir visi klinikiniai kliedesiai, taip ir ekonominiai kliedesiai atitinka tris būdingus kriterijus:

• Paciento skleidžiami ekonominiai nusišnekėjimai neatitinka realių ekonomikos dėsnių (neįmanoma realiai padidinti atlyginimų iš tuščios vietos - žmonių pajamos tėra ekonomikoje sukuriamos vertės atspindys)
• Pacientas savo samprotavimuose jaučiasi visiškai teisus ir visvien skleidžia savo kliedesius
• Korekcijoms tie kliedesiai nepasiduoda (netgi toksai argumentas, kad negali darbuotojai gauti daugiau atlyginimo, negu įmonė uždirba - neveikia)

Ekonominiai kliedesiai turi vieną didelę bėdą: kadangi ekonomikos nelabai kas supranta, kai kurie pacientai prasimuša valdžion ir ima savo ekonominius kliedesius įgyvendinti realybėje. Kaip pvz., pradeda diegti kokius nors socializmus ištisose valstybėse. O kadangi tie socializmai tėra kliedesiai, tai rezultatas gaunasi kaip SSRS, Šiaurės Korėjoje, Venesueloje ar Zimbabvėje.

Dar žr.

• Kartais ekonominiai kliedesiai gauna pseudomokslinį pavidalą - tai jau būna ekskrementalizmas