Driskiai

Driskiai - bendrinis pavadinimas, reiškiantis Rusijos karines pajėgas, kariaujančias kare prieš Ukrainą. Išplėstine prasme - tai ir bendrai tos pajėgos, ir visi tie Rusijos gyventojai, kurie palaiko Rusijos agresiją.

Savo prasme žodis "driskiai" yra labai artimas tokiems žodžiams, kaip kacapai, vatnikai, orkai ar koloradai. Tiesa, skirtingai nuo tų žodžių, čia pabrėžiamas specifinis, labai ryškus Rusijos kariuomenės bruožas - kraštutinis skurdumas ir polinkis į vagystes.

Tipiškas driskius - blogai aprūpintas, skurdus, nešiojantis suplyšusią ne savo dydžio uniformą, neišsilavinęs, blogai apmokytas, tačiau agresyvus, linkęs į nusikaltimus, nekaltų žmonių žudymą, plėšimus ir vagystes. Šiuo atžvilgiu pasakymas "driskiai" atspindi ir senesnę šio žodžio prasmę, reiškiančią įvairius valkatas, benamius, ypač kai šie susiburia į didesnes gaujas.

Didele dalimi pavadinimui "driskiai" pradžią davė Vagner daliniai, į kuriuos Jevgenijaus Prigožino sprendimu buvo priimti dideli kiekiai įvairiausių nusikaltėlių iš Rusijos kalėjimų. Tokiu būdu esami orkai susisiejo su senu žodžio "driskiai" kontekstu.

Driskių gaujos, kaip istorinis kontekstas

Senais laikais, maždaug iki XIXa. būdavo tam tikros itin skurdžių, apdriskusių plėšikų gaujos. Savo esme tokie plėšikai buvo benamiai valkatos, besirengiantys suplyšusiais, purvinais drabužiais, nes geresnių neturėdavo. Dienos metu ar miestuose, tokie valkatos užsiimdavo elgetavimu ir smulkiu vogimu, tačiau pasitaikius progai, apiplėšdavo netyčia įkliuvusias aukas, neretai jas ir nužudydami.

Senais laikais, apie Viduramžius, įvairios driskių gaujos būdavo kartais panaudojamos ir karams, susidorojimams su politiniais oponentais, konkurentais ir panašiai. Kadangi gaujos būdavo gan silpno proto, tai pasirašydavo visokioms neprotingoms rizikoms, o paskui, kai nusikaltėliai būdavo sučiumpami - jie dėl savo kvailumo net negalėdavo įvardinti, kieno užsakymu kažką darė. Kai juos kardavo, jų irgi niekas neužstodavo, nes dėl nusikalstamo elgesio, kvailumo ir antisocialumo nelaikydavo vertais gyventi.

Kadangi bendrai tokiems driskiams būdavo būdingas gana žemas intelektas, atsiradus sistemingiau dirbančiai teisėsaugai, jų gaujos buvo išsklaidytos ir išnaikintos, taigi, Vakarų pasaulyje tokio tipo gaujų iš esmės nebeliko jau apie XIXa. pabaigą ar XXa. pradžią, o kai kuriose šalyse ir dar anksčiau. Tačiau tokio tipo gaujų iki šiol pasitaiko labiau atsilikusiose, itin neturtingose šalyse.