Doras pilietis

Doras pilietis - tai čia jau kaip sako, pagal ką tą dorumą ir pilietiškumą vertinsi...

Tai galim čia panagrinėti visą semantiką šito reiškinio: vat žodis dora, esantis šitam pasakyme apibrėžia kažkokį moralės normų rinkinį matomai, kitaip tariant tai, ką garsusis Froidas įvardijo, kaip superego, kitaip tariant, pasąmoningą elgsenos reguliavimo kompleksą, ar kaip čia išsireiškus... Tai išsyk čia ir pastebim: doras pilietis - tai pilietis, besivadovaujantis pasąmoningu kompleksu.

O vat žodis pilietis - tai jau dar daugiau daugiaprasmis, nesgi nei nesuprasi, kas tas pilietis gali būt, o kas negali būt. Vatgi netgi Konstitucija rašo, kad piliečiu turi teisę būti visi lietuvių kilmės asmenys, o vat Konstitucinis Teismas, nors ir tiesiai aiškiai Konstitucijoje parašyta, nusprendžia, kad negali ir viskas, nes taip esą sakanti Konstitucijos Dvasia! Arba pavyzdžiui irgi būna, kai koks netgi ambasados darbuotojas Airijoje pasigimdo vaiką, tasai vaikas kartu su gimdytoju aušomatiškai tampa Airijos piliečiu, o vargšas gimdytojas automatiškai praranda Lietuvos pilietybę užtatai. Taip kad piliečio sąvoka neabejotinai reiškia ne ką kitą, o politiškai ir įstatymiškai apibrėžtą vergą, katruo kas tik nori, tas ir naudojasi, kaip skuduru.

Tai vat dabar ir darom visą nuoseklią mokslinę išvadą: doras pilietis - tai tasai, katrasai turi pasąmoningą vergo kompleksą, kitaip tariant, akivaizdi sistemos auka ir sraigtelis, kaip dar kas nors pasakytų - tiesiog žertva.

Tai čia dar galim pastebėti, kad ne tik tosios save dorais piliečiais vadinančiosios žertvos didžiuojasi šituom, betgi ir labiausiai korumpuoti politikai labiausiai visiems į galvas ir kala, esą doru piliečiu reikia būt!