Danaja

Turime pasakyti teisybę, kad išties tai nebuvo labai graži ta Danajė, o buvo gana negraži šiaip tai. Tik kadangi tai buvo brangiausias SSRS turėtas paveikslas, tai jo reprodukcijas leisdavo nepaisant nuogo kūno, tai todėl ir buvo populiari.

Danaja, o jei jau tiksliau - tai Danajė (Danaë) - buvo toksai paveikslas kažkur Ermitaže, kuris yra didelis muziejus Leningrade. Tai tą Danają nutapė toksai Rembrandtas, kuris buvo renesansinis tapytojas. O kadangi ta Danaja buvo nuoga, tai į jos reprodukcijas daug kas fapindavo ne vieną šimtą metų, tai tuo jinai buvo pakankamai garsi. Aišku, buvo ir kitų visokių, bet kitas rečiau atkurdavo reprodukcijomis.

Paskui jau fapinti į ją dauguma nustojo, nes normaliame Vakarų pasaulyje jau buvo gaminami dideli kiekiai pr0n, kuris atrodė žymiai kokybiškiau, natūraliau, labiau gundančiai ir su visokiais variantais, tinkamais įvairesniems skoniams. Tai tik SSRS, kur visas pr0n buvo uždraustas ir seksas buvo kaip ir nelabai legalus, jokių plikų paveiksliukų nebūdavo, tai čia ir toliau visi fapindavo į meno kūrinius. O kadangi šitas paveikslas buvo brangiausias iš viso to, ką turėjo Ermitažas ir išvis sovietiniai muziejai, tai tas paveikslas, nepaisant nuogo kūno, buvo gana plačiai ištiražuotas ir prieinamas fapinimui.

Taigi, o 1985 metų birželio 15 kažkoks prietranka iš Lietuvos kaip tyčia nutarė atsikeršyti valdžiai už nelabai aišku ką, nes buvo matyt nelabi protingas, atvažiavo į tą Ermitažą, perlipo tvorelę, tada peiliu subadė tą paveikslą ir dar apipylė jį sieros rūgštimi ir taip sugadino visą meno šedevrą.

Tasai prietranka buvo sučiuptas čia pat iš karto, ir tada paaiškėjo, kad jis yra kažkoksai Bronius Maigys, niekam nežinomas ne tai valytojas, ne tai grioviakasys, ne tai išvis neaišku kas. Bet vienok žmogus rodėl labai aiškius kažkokius paranoido požymius ir kliedėjo, kad čia valdžia kalta, kad jo negydo, o todėl jis čia valdžiai ir parodė, kad geriau jau jai būtų buvę jį gydyti.

Tai gavosi, kad valdžia tada tą Bronių Maigį gydė ne nuo to, ko jis norėjo, nes išvežė jį į Černiachovską, o toje vietoje tai jau niekam maža nebūdavo.

O dar paskui tą Danają restauravo restauratoriai, tai užtruko 12 metų ir visvien iki galo visko nesurestauravo. Tai dabar geros senos reprodukcijos visvien atrodo daug daug geriau, negu originalas, nes originalas smarkiai pagadintas buvo.

Dar buvo insinuacijų, kad gal tas Bronius Maigys tą Danają liejo rūgštimi dėl to, kad tą dieną buvo Lietuvos okupacijos metinės, bet paskui paaiškėjo, kad tas Bronius Maigys nieko tokio nežino ir visai jam ne galvoj nei Lietuvos okupacija, nei dar kas nors. Tiesiog šiaip kažkoks prietranka matyt buvo. Bet dar po daugybės metų jis parašė kažkokią knygą, kurią norėjo išleisti, bet niekas, atrodo, neišleido - tai ten jau vaizdavo kažkokį kovotoją už Lietuvą. Tiesa, knygą parašė rusų kalba.