Sieros rūgštis

Sieros rūgštis - stipriausia iš paprastų rūgščių, H2SO4, mirtinai viską ėdantis daiktas, gal tik kokio stiklo neėda, o jau visą kitą - tai ėda pasikunkuliuodama. Koncentruota sieros rūgštis, pakliuvusi ant kūno, suryja jį baisiau, nei bet koks nudegimas - tiesiog tirpdo ir anglina visus audinius akyse. Pakliuvusi ant kokio medžio, popieriaus, audinio ar dar kažkokios organikos, irgi ją suėda visiškai. Baisus dalykas.

Naudojama ta sieros rūgštis chemijai visokiai. Gaunama, sieros oksidą tirpinant vandeny.

Kadangi tasai sieros oksidas susidaro ir dėl visokių kitokių priežasčių, pvz., degant prastam kurui (anglims) ar šiaip per kokią nors chemiją, tai jo nemažai gali pakliūti į orą per visokius kaminus, tada pasiekti debesis, juose ištirpti ir taip gaunasi silpnas sieros tirpalas lietaus vandenyje, kuris iškrenta ant žemės. Toksai dalykas vadinasi rūgštūs lietūs. Senesniais laikais, kai prie ruso buvo geriau, tokio šūdino kuro nemažai buvo vartojama ir Lietuvoje, tai kartais koks nors rūgštus lietus irgi pasitaikydavo, nudegindamas juntamus plotus miškų ar šiaip kokios žolės.

Kadangi labai baisiai viską ėda, kartais sieros rūgštį kokie nors pavojingi degradai panaudoja vietoje ginklo - taip kartą kažkoksai Bronius Maigys sugadino vieną iš garsesnių Rembranto paveikslų - Danają. Kiti gi degradai dar baisiau padaro - pvz., apipila kam veidą sieros rūgštimi, išdegindami. Tai jau visai būna baisiai. Iš esmės, natūralus terorizmas, tuos teroristiniuose taikos religijos kraštuose ir paplitęs, kur islamistai tą kartais ir naudoja.