Concorde

Legendinė nuotrauka, kur matomas Concorde lėktuvas, skrendantis reguliariu reisu didesniu, kaip 2 Machų greičiu kažkur virš Atlanto vandenyno. Žemės išgaubtumas išskirtinai ryškiai matosi dėl labai didelio skrydžio aukščio.

Concorde - vienintelis serijinis ir keleiviniais reisais skraidęs viršgarsinis lėktuvas. Sukurtas Jungtinės Karalystės beigi Prancūzijos bendrame labai nepelningame projekte, kuris gal ir būtų laimėjęs, jei ne nelaiku atėjusi naftos krizė. Tiksliau, netgi dvi naftos krizės. O pabaigai - dar ir Internetas bei videotelefonija, kurių dėka radikaliai krito poreikis skrydžiams.

Concorde priklauso visų laikų perskridimo per Atlanto vandenyną greičio rekordas: nuo pakilimo Londono Heathrow oro uoste iki nusileidimo Niu Jorko JFK oro uoste truko 2 valandas 52 minutes ir 29 sekundes - tai nuo to momento, kai ratai atsiskyrė nuo pakilimo tako iki to momento, kai vėl prisilietė prie nusileidimo tako.

Pirmi pora Concorde prototipų buvo pagaminti dar 1969 metais, paskui prasidėjo gamyba, o paskui ir parėjo visokios krizės - tai 1973, tai 1979. Naftos kainos išaugo taip smarkiai, kad skrydžiai Concorde lėktuvu pasidarė gerokai per brangiais netgi visai turtingiems verslininkams. Skirtingai nuo nevykusio Tu-144, Concorde visgi buvo vykęs, sėkmingas ir ilgai naudotas lėktuvas.

Vėliau lėktuvai skraidė, buvo naudojami, tačiau galų gale atsirado Internetas, o su juo ėmė rastis ir visokios priemonės tolimam video ryšiui. Kad ir brangios pirmu metu, bet visgi ne tokios brangios, kad jų neprikti. Apie 2002 metus vienas Concorde bilietas į abi puses kainavo 12 tūkstančių dolerių. Tais pat metais vienam taškui skirtas Tandberg videokonferencijų aparatūros komplektas kainavo vos kaip keli tokie bilietai. O kokia nors Sony aparatūra, kad ir prastesnė, bet kainavo kaip koks pusė tokio bilieto.

Taigi, jau tada ėmė darytis aišku, kad Concorde nepriskraidys - mat visi, kas iki tol skraidė, jau masiškai pirkosi tą video aparatūrą. Per labai trumpą laiką keleivių sumažėjo, tad pasidarė aišku, kad teks didint bilietų kainas ir, nepaisant to, mažinti skrydžių kiekius, o tai reikš, kad dėl per retų skrydžių keleiviai išvis apstos šiais lėktuvais naudotis. Taip ir baigėsi Concorde era - 2003 metais įvyko paskutinis keleivinis skrydis.

Vienas įdomus niuansas buvo su tais Concorde lėkuvais - jie buvo kuriami kaip kuo ekonomiškiau skrendantys kuo didesniu greičiu. Ir kartu jie buvo dideli ir skirti aukštai vykstantiems skrydžiams. Taip gavosi, kad prancūzams su britais pavyko padaryti viršgarsinį lėktuvą, kuris iki šiol nepralenktas pagal savo skrydžio nuotolį, skrendant 2M ar didesniu greičiu. Tiesa, čia, aišku galima būtų pasiginčyti apie SR-71, bet šieji buvo įslaptinti tiek, kad realių charakteristikų iki šiol niekas nežino.

Tėra padaryta tik viena nuotrauka, kur Concorde skrenda savo kreiseriniu greičiu per Atlanto vandenyną - kadangi įsiskridimas užtrukdavo, tai tą kreiserinį greitį ir aukštį lėktuvas pasiekdavo gerokai nutolęs nuo žemės. Tad tik vieną sykį per kažkokį tai patrulinį skrydį pasitaikė Tornado naikintuvui su Concorde susitikti. Nors Tornado galėjo skraidyti aukščiau ir greičiau, tokia aukšto ir greito skrydžio trukmė galėjo būti tiktai nedidelė, praktiškai vos kelios minutės arba kelios dešimtys kilometrų. Tuo tarpu Concorde tokiame aukštyje tokiu greičiu skrisdavo valandas. Taigi, vienintelė tokiame skrydyje padaryta nuotrauka yra iš 1985 metų, kai Tornado naikintuvas lydėjo Concorde lėktuvą 4 minutes.