Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
Chance Vought V-173
Chance Vought V-173 buvo toksai bandomasis lėktuvas, kurią amerikiečių firma Vought sukūrė 1942 metais. Pagal firmos inžinierių idėją, lėktuvas su labai dideliais propeleriais bei dideliu sparno plotu turėjo gebėti kiltis ir leistis itin mažais greičiais, o kartu turėjo gebėti ir manevruoti beveik vietoje. Dėl savo keistos formos lėktuvas buvo vadinamas skraidančiu blynu.
Šis lėktuvas, o taip pat jo palikuonis Chance Vought XF5U yra atsakingi už didesnę dalį pirmų kartų, kai žmonės matydavo skraidančias lėkštes. Kai toksai lėktuvas skrisdavo aukštai, žmonės negalėdavo įžiūrėti propelerių, o matydavo skrendantį apvalų daiktą. Kadangi nelabai būdavo aišku, kur to daikto priekis, kur galas - žmonėms atrodydavo, kad tas daiktas gali vienodai skristi į visas puses, t.y., atrodydavo visiškai ne kaip lėktuvas. O kadangi jis buvo slaptas, tai JAV kariuomenė viską neigė. Štai taip ir atsirado pasakojimai apie skraidančias lėkštes.
Lėktuvas buvo kuriamas kaip eksprerimentinis, siekiant išbandyti itin manevringą, lėtam skrydžiui tinkamą aerodinamiką. Kaip parodė bandymai, lėktuvas išties buvo labai manevringas ir galėjo skraidyti nepaprastai lėtai, beveik pakibdamas ore. Lėktuvo kilimo greitis buvo apie 45 km/h, t.y., esant stipriam priešpriešiniam vėjui, koksai būna plaukiančiame lėktuvnešyje, šitas lėktuvas galėjo kilti ir leistis išvis vertikaliai. Jei vėjo nebūdavo, jam tereikėjo maždaug 60 metrų ilgio pakilimo tako.
Tiesa, maksimalus greitis irgi nebuvo labai didelis - apie 220 km/h, tačiau tai buvo susiję ne su aerodinamika, o su banaliu faktu, kad lėktuvas teturėjo du 80 arklių galios silpnučius varikliukus ir neįtraukiamą važiuoklę. Vėliau, kai buvo kuriamas patobulintas Chance Vought XF5U, šis jau turėjo 1350 arklių variklius ir įtraukiamą važiuoklę, tad galėjo skristi kelis kartus didesniais greičiais, išlaikydamas tas pačias kilimo ir manevravimo charakteristikas.
Esminė lėktuvo problema buvo labai komplikuotos pavarų dėžės, kurios iš variklių perduodavo sukimą į propelerius. Jos vis gesdavo, o kainavo labai daug.
Kodėl nei šis lėktuvas, nei jo variantai netapo serijiniu - iki šiol nelabai kas gali paaiškinti. Šio lėktuvo pagrindu buvo sukurtas didesnis Chance Vought XF5U, kurio greitis siekė apie 730 km/h. Pastarasis lėktuvas buvo kuriamas kaip naikintuvas, tačiau tuo metu JAV pereidinėjo prie reaktyvinių naikintuvų, tad jo atsisakė. Tiesa, šis lėktuvas buvo irgi plačiai bandomas, o skraidė greitai, tad dar labiau sustiprino kalbas apie skraidančias lėkštes, galinčias keistai kaitalioti kryptį ir judėti be posūkių į bet kurią pusę.
Kitų, lėčiau skraidančių lėktuvo variantų JAV kariuomenei irgi matyt neprireikė, nes tuo metu radosi pirmieji sraigtasparniai, kurie galėjo kilti ir leistis išvis vertikaliai.