Boleslavas Makutinovičius

Šiais laikais Boleslavas Makutinovičius yra senstelėjęs šūdžius, kuį jo paties buvę pavaldiniai yra smarkiai daužę per snukį

Boleslavas Makutinovičius, dar kai kur vadinamas kaip Boleslovas Makutynovičius (rus. Болеслав Макутынович), o savo OMON viduje vadintas miela pravarde Bolekas (Болек) - toksai labai smarkiai pagarsėjęs Vilniaus OMON vadas, iki šiol tebeieškomas teisėsaugos už padarytus nusikaltimus ir dalyvavimą žmonių grobimuose, to pat OMON organizuotose muitininkų žudynėse Medininkuose, o taip pat - ir parengiant Sausio 13 žudynes.

Boleslavas Makutinovičius - Nevzorovo garsintas herojus, rodytas filme "Naši", pagal kurį paskui visokios rusofašistų organizacijos kūrėsi. Pabėgo iš Lietuvos 1991 metų Rugpjūčio 30 dieną, kai žlugo pučas Maskvoje ir paaiškėjo, kad jau ir Rusijos valdžiai panašių milicijos banditų nebereikia.

Dabar Boleslavas Makutinovičius yra susenęs šūdžius, laiks nuo laiko besiskundžiantis putinistinei Rusijos žiniasklaidai apie tai, kad jis besąs tremtinys, išvarytas iš esą savo šalies - SSRS ir iš savo brangios Lietuvos TSR, kuriai tiek atnešęs gero. Esą prarado dabar jau žmonės senąsias moralines vertybes, neturi į ką lygiuotis, neturi dvasinių orientyrų, kokie buvo anais laikais, kai prie ruso buvo geriau.

Vienok nuo 1998 metų, kai buvę Rygos ir Vilniaus OMON karininkai parašė viešą kreipimąsi į spaudą, kuriame apkaltino Boleką aferizmu, vagystėmis, melu ir svetimų nuopelnų nusisavinimu, jis girdimas gerokai rečiau.

Visoks Boleslavo Makutinovičiaus briedas

Anais gi laikais Boleslavas Makutinovičius buvo grynaveislis komunistinis mentas, su iš tolo atpažįstamu tipišku klastingu sovietinio mento snukiu

Pagrindiniai dalykai, kuriuos anasai dabartiniais laikais aiškina - tai kad Borisas Jelcinas padėjo Lietuvoje ateiti į valdžią kokiems tai nacional-fašistams, tačiau šita nacionalfašistų pergalė tėra laikina, nes dar ateis jiems laikas. Ir ta laikina nacionalfašistų pergalė įvyko tik todėl, kad SSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas išdavė už socializmo idealus kovojusį Boleslavą Makutinovičių, Vilniaus OMON ir dar ten kažkokią LKP ant TSKP platformos.

Dar pasakoja Boleslavas Makutinovičius apie tai, kaip lietuviški nacional-fašistai nuo 1991 metų Gegužės 31 dienos paskelbę jo medžioklę, leisdami lietuviams žudyti visus milicininkus iš OMON, o dar už pačią OMON vado galvą paskyrę tūkstančių dolerių premiją, jei kas nors jį nužudys, o tuos dolerius skyrė JAV valdžia.

Dar taip pat pasakoja, kad 1988 metų Spalio 3 dieną sukurtas Vilniaus OMON buvo skirtas kovai su nusikalstamomis gaujomis, organizuota mafija ir banditais visokiais, nes tie banditai buvo visokie fašistai ir nacionalistai, kurie ėmė lįst į politiką ir rengti mitingus, sudarydami kažkokius neteisėtus banditų padalinius, kurie rengdavo mitingus. O paskui tie banditai prasimušė į valdžią ir nutarė perimti Vilniaus OMON, todėl 1991 metų Sausio 11 dieną tasai ir buvo perimtas į valdymą iš Maskvos.

Dar Boleslavas Makutinovičius pasakoja, kad bendradarbiavo su KGB tiktai todėl, kad KGB nusikaltėlius tiktai persekiodavo, nes kovojo už teisybę. O jau tų banditų buvo tiek daug, kad visi jie bandė miliciją ir teisėsaugą perimti, o paskui išdavikai visi išdavė priesaiką SSRS ir perėjo į Lietuvą, nes tai buvo amoralūs banditai ir separatistai.

Dar pasakoja, kad tik OMON dėka per Sausio 13 neįvyko visokios žudynės, o tai kiek žmonių tebuvo nužudyta - tai tik tie nacional-fašistai ir taip pat CŽV būriai žudė žmones ir kaišiojo juos po tankais, o paskui skleidė šmeižtą ir dezinformaciją apie tikruosius patriotus ir kovotojus už gėrį. Lietuvoje pažeidžiamos tikrų patriotų teisės, o garsūs kovotojai už žmogaus teises, laisvę ir demokratiją - Juozas Jermalavičius, Valerijus Ivanovas ir Mykolas Burokevičius - buvo netgi pasodinti į kalėjimą.

Paskui jau, kai visai įsivažiuoja, tai Boleslavas Makutinovičius pradeda netgi pasakoti apie tai, kaip Lietuvoje yra specialaus režimo koncentracijos stovyklos, kuriose laikomi žmonės, kovojantys prieš nusikalstamą fašistinį Lietuvos režimą, o visai kaip saldainį, papasakoja istoriją apie tai kaip Stanislava Juonienė buvo persekiojama, bandyta pagrobti, ją norėta nužudyti ir ji buvusi beveik užmušta vietinių fašistų, o paskui ji tik per stebuklą išsigelbėjo iš tų fašistų nagų ir pabėgo į Rusiją. Kad visai jau baisu pasidarytų, papasakoja apie tai, kaip LTSR KGB vadas Stanislavas Caplinas buvęs nužudytu lietuvių nacionalistų, kurie jį netgi Maskvoje susekę, o todėl net ir Rusijoje niekas negali būti saugus, nes lietuviški teroristai žudo tenai žmones, grobia šeimas ir taip toliau.

Galų gale, visai jau kai apsineša, tai Boleslavas Makutinovičius ima pasakoti, kaip išties 1991 metais Vilniuje buvo karo zona, o OMON kartu su didvyriškais sovietiniais desantininkais saugojo žmones nuo visokių žudikų, nes visą Lietuvą buvo užplūdę CŽV ir Mossad emisarai, kurių specialūs daliniai ginklavo ir mokino nacional-fašistinius smogikus o šie jau užpuldinėdavo žmones, o paskui jie ir suorganizavo žmonių žudymą per Sausio 13, kur išties beginkliai sovietiniai kariai, apsupti sužvėrėjusių ginkluotų nacional-fašistų ir JAV karinių dalinių, tik bejėgiškai gynėsi ir taip pat gynė patriotiškai nusiteikusius gyventojus, kurie nuo separatistinių nacional-fašistų norėjo atmušti telecentrą, o tie Landsbergio samdyti nacionalfašistai nuo stogų savi šaudė į savus, o tada vežė lavonus sunkvežimiais ir kaišiojo po tankų vikšrais.

Dar paskui prideda, kad taip pat dideli nacionalfašistų daliniai per Sausio 13 bandė įsiveržti į Vilniaus OMON būstinę ir visus išžudyti, bet visa laimė, kad tenai spėjo atvažiuoti Aleksandras Nevzorovas ir tie nacionalfašistai išsigando viešumo, nes kitaip jie ruošėsi visus nužudyt ir nukankint. Taip kad visus didvyriškus milicininkus teišgelbėjo Nevzorovo filmas Naši.

Paklaustas apie 1991 metų naktį iš Liepos 30 į Liepos 31 įvykusias Medininkų žudynes, Boleslavas Makutinovičius pradeda pasakoti apie tai, kaip tuos muitininkus žudę visai ne OMON, o CŽV ir Mossad specialusis padalinys, o vienas likęs gyvas muitininkas paskui esą slapstėsi keletą metų nuo Lietuvos valdžios kažkur Vokietijoje, kur jam darė smegenų plovimą, kad jis liudytų prieš OMON.

Paskui, kad visai jau būtų baisu, Boleslavas Makutinovičius dar prideda, kad 1991 metais per Kalėdas lietuviškos nacional-fašistų brigados buvo sudariusios sąrašus, per kuriuos norėjo suimti ir suareštuoti 800 demokratų ir žmogaus teisių gynėjų, kuriuos ruošėsi kankinti Seimo rūsiuose, tačiau tai neįvyko tiktai todėl, kad amerikietiški instruktoriai sužinojo, jog informacija nutekėjo ir sustabdė visą operaciją, bijodami, kad kils skandalas, todėl tik 110 butų su demokratiniais žmogaus teisių gynėjais ir jų šeimomis buvo per vieną naktį užgrobti, nors dalis tų žmogaus teisių gynėjų spėjo pabėgti, bet kažkodėl išisgandę nieko nacional-fašistai nesuėmė, nes bijojo pasaulinės visuomenės.

Taip pat dar prideda ir apie tai, kad visus tų nacional-fašistinių banditų gaujų apmokymus vykdė ne kas kitas, o CŽV ir Mossad prižiūrimi baltaraiščiai, kurie vykdė taikių tarybinių gyventojų žudynes II Pasaulinio karo metais, nes nacional-fašistinė Lietuvos valdžia jau tada planavo įrengti koncentracijos stovyklas, kuriose naikins gyventojus, ypač rusus, o dabar jau tūkstančiai ir nužudyti, dingę be žinios. Užtat dabar gi Lietuvoje esą visi tie, kas žudė žydus, jei įrodo tą darę per II Pasaulinį karą, tai gauna apdovanojimus ir pensijas.

Dar Boleslavas Makutinovičius, būna kad pereina prie politikos ir tada ima aiškinti, kaip lietuviai suklastoję referendumą dėl SSRS išsaugojimo, nes kai vyko tasai referendumas, tai lietuvių nacional-fašistiniai banditai įsiverždavo į rinkimų punktus ir mušdvo žmones, juos grobdavo, naktimis gasdindavo ir kankindavo agitatorius ir jų šeimas, padeginėjo jų namus ir rinkimų apylinkes ir netgi rengė sprogdinimus, bet nepaisant to, Lietuvos liaudis nepasirinko išstojimo iš SSRS, o balsavo daugiau kaip pusė iš balso teisę turinčiųjų, o iš jų - 94 procentai - už SSRS išsaugojimą, todėl išties LTSR turėjo likti ir visa ta nepriklausoma Lietuva esanti neteisėta.

Dar kartais Boleslavas Makutinovičius papasakoja, kad vieną kartą 1991 metų Kovo 17 dieną OMON pagavo Lietuvos Krašto apsaugos ministrą Audrių Butkevičių ir jo padėjėją Česlovą Jezerską, tai pas juos aptiko sunkvežimį ginklų ir daugybę dokumentų apie tai, kaip bus įrengtos koncentracijos stovyklos, rengiamos masinės žudynės ir terorizmo aktai, o visą tai irgi organizavo CŽV ir Mossad ir taip toliau. Liūdnai dar priduria, kad nors ir buvo proga juos sumušti, bet paskui teko paleisti.

Galų gale, kai apima smagumas, tai Boleslavas Makutinovičius ima pasakoti apie Vytautą Landsbergį visokius slaptus dalykus - pvz., kad čia šis organizavo KGB dokumentų išvežimą iš KGB būstinės į Rusiją, nes bijojo, kad apie jį paaiškės tiesa, o tiesa esą tokia, kad jo motina organizavo žydų žudynes per II Pasaulinį karą ir asmeniškai vadovavo žydų ir komunistų naikinimo operacijoms, o paskui jau pats Vytautas Landsbergis tapo komsomolo aktyvistu ir skundiku, o jau paskui sukūrė Sąjūdį pagal KGB nurodymus, bet paskui išdavė Tarybų Lietuvą ir paskui rengė visų žmonių žudynes, norėdamas padaryti Lietuvos genocidą, o Lietuvos gyventojų skaičių numatyta sumažinti iki mažiau kaip 2 milijonų, tuo tikslu žmonės yra žudomi ir išvežami į užsienį, kur turi vergauti kapitalistams, o Lietuvos moterys yra per prievartą gaudomos gatvėse ir sunkvežimiais vežamos į Vakarų viešnamius.

Čia jeigu jūs galvojate, kad šitus kliedesius išsigalvoja Pipedija, o ne patsai Boleslavas Makutinovičius, tai mes jus informuojame, kad šitie kliedesiai buvo nesyk publikuoti per įvairius Rusijos spaudos leidinius, įskaitant ir postsovietinį Rusijoje vis dar leidžiamą kompartijos laikraštį Pravdą, kol galų gale net ir tenykštei spaudai to briedo ėmė darytis per daug. Taip kad imkite tai ir skaitykite.

Buvę omonininkai apie savo vadą

Patys gerokai nukvankę, visokiu stalinizmu besikamuojantys omonininkai irgi nelabai džiaugiasi Boleko kalbomis, tad 1998 metais buvo parašę ir paskleidę gerokai Rusijoje nuskambėjusį viešą kreipimąsi - atvirą laišką pačiam Bolekui ir tuo pačiu visai Rusijos spaudai, kuriame išpasakojo visokius Boleslavo Makutinovičiaus nuopelnus.

Čia jums pateikiame nedidelę santrumpą iš viso to ilgo kreipimosi, kurį pasirašė anokie A.Kondrašov, I.Eremenko, A.Stepanenko, A.Stankevič, M.Voitechovič, V.Kozlovskij, V.Jasiniavičius, V.Belkin ir kiti Vilniaus bei Rygos OMON darbuotojai:

• Boleslavas Makutinovičius parazituoja ant buvusių OMON darbuotojų nelaimių ir viską meluoja, sau priskirdamas visus OMON žygdarbius ir šitaip užsidirbdamas pinigus iš Rusijos valdžios.
• Boleslavas Makutinovičius slepia, kad palaikė Borisą Jelciną ir 1993 metais norėjo surengti kruviną konfliktą, jam panaudodamas Vilniaus ir Rygos OMON pajėgas Rusijoje.
• 1989 metais Boleslavas Makutinovičius tapo OMON vadu ir gavo milicijos kapitono laipsnį, nors tebuvo paprasčiausias gitaros instruktorius iš Vilniaus Spalio rajono raikomo, t.y., paskirtas ne dėl darbo milicijoje, o grynai partiniu pagrindu, kaip LKP atstovas. Tokiu būdamas, vykdė visus Lietuvos nacional-fašistų valdžios nurodymus.
• Netgi prasidėjus Sausio įvykiams, dar 1991 metų Sausio 8 dieną Boleslavas Makutinovičius stojo į bendras gretas kartu su landsbergistais priešais Aukščiausią Tarybą, o tada visokie Sąjūdžio smogikai geležiniais strypais susidorojo su demonstrantais, daužydami jiems per galvas, kaip ir šio kreipimosi autoriui Aleksandrui Kondrašovui daužė.
• Jau paskui kai Michailas Gorbačiovas liepė, tai ir Boleslavas Makutinovičius nutarė kovot prieš landsbergistus, tai užėmė bazę Valakampiuose, bet paskui paniškai reikalavo paramos iš desantininkų, todėl jam valdžia su desantininkais ir trimis šarvuočiais atsiuntė asmeninį psichologą.
• Nuo Sausio 11 iki pat Sausio 14 Boleslavas Makutinovičius gėdingai slapstėsi OMON bazėje, kuri buvo policijos akademijoje, kai kiti omonininkai darbą dirbo, o dabar jis aiškina, kaip gynė televizijos bokštą nuo sužvėrėjusios minios.
• Tik iš savo karjeros paskatų Boleslavas Makutinovičius priėmė į Vilniaus OMON daugybę pašalinių asmenų, šitaip išpūsdamas OMON apimtis keturgubai, priimdamas visokių šnipų ir agentų, apie kuriuos aiškino, kad čia jo patikimi žmonės.
• Kai 1991 pabaigoje Maskvoje įvyko pučas ir Lietuvos kariuomenė bei policija blokavo KGB rūmus, tai Boleslavas Makutinovičius neleido OMON atvažiuoti ir susitvarkyti su tais litovcais, taip trukdydamas išvežti slaptus KGB archyvus.
• O 1991 Rugpjūčio 22-23 dienomis, kai Maskvoje vyko pučas, Bolekas sudegino maždaug 100 Vilniaus OMON darbuotojų asmens bylų, pasus ir asmens pažymėjimus, įskaitant ir kelių karininkų dokumentus, kad jie negalėtų niekur išvykti be jo žinios, o paskui ilgą laiką tais žmonėmis manipuliavo, nes jie buvo be dokumentų ir dėl to beteisiai.
• O jau 1993 metais Boleslavas Makutinovičius įsitrynė vėl į OMON ir į Afganistano karo veteranų tarpą, tada ėmė visais vėl manipuoliuoti ir tapo tarpininku tarp jų ir valdžios, o tada ėmė vilioti pinigus ir iš valdžios ir iš verslininkų, o visus pinigus nuslėpdavo ir pasilikdavo sau. O visiems omonininkams pasakojo, kad juos grąžins į darbą.
• Paskui Boleslovas Makutinovičius pardavė butą, kuris buvo skirtas OMON, kad žmonės būtų prie jo prirašyti, ir vėl pinigus nuslėpė.
• Paskui papulkininkis Razvodovas tą Makutinovičių smarkiai primušė, viešai daužė į snukį tol, kol šitas dėl visko neprisipažino, bet jau pinigai buvo prarasti, bet nuo to laiko Makutinovičius jau nebebuvo tarpininku tarp OMON ir valdžios.
• O dabar Boleslavas Makutinovičius visiems laikraščiams dalina interviu ir pasakoja kaip jis didvyriškai kovojo su fašistais Lietuvoje, ir dar pasakoja, kaip duodavo nurodymus tam pačiam Razvodovui!
• Taip pat Boleslavas Makutinovičius su savo sėbrais pavogė dvi naujas mašinas iš Afganistano veteranų, o jam padėjo toksai Viktoras Roščinas, kuris paskui dėl visko prisipažino. Taip pat Bolekas iš tų pačių veteranų prisiskolino krūvą pinigų, bet negrąžino.
• O 1993 metais kai buvo bandoma nuversti Borisą Jelciną, OMON buvo apsupti Sankt Peterburge, tai Boleslavas Makutinovičius slapta susitarė su meru Sobčaku ir norėjo, kad OMON persirengtų civiliai ir eitų į demokratų demonstraciją, kuri palaiko Jelciną, o paskui surengtų muštynes su milicija, kad atsirastų pagrindas demonstrantus persekiot ir šaudyt, bet tada Kozyrickis įtarė, kad čia klasta ir paaiškėjo, kad išties tokie spąstai, kuriuos aiškiai Jelcino palaikymui buvo skirti. Todėl OMON susiprato tame nedalyvaut.
• O paskui Boleslavas Makutinovičius norėjo pervilioti Vilniaus OMON pas Jelciną ir suskaidyti draugystę su Rygos OMON, bet ir vėl jam tai nepavyko, nors ir jo žmona Mara bandė papirkti visus pinigais, o taip pat ir dar kai ką visiems siūlė.
• Paskui Makutinovičius dingo, bet išlindo iš kažkur Maskvoje ir tenai gavo krūvą butų, skirtų OMON, bet pats iškart paėmė kelis butus sau, o dar krūvą išdalino visokiems giminaičiams, kuriuos pristatė, kaip buvusius Vilniaus OMON darbuotojus. O pats tuo tarpu laikė pas jį atvažiavusius Vilniaus ir Rygos OMON darbuotojus be prirašymo, neduodamas pinigų ir taip ištisus du metus - nuo 1995 iki 1997, nuslėpdamas visus valdžios skiriamus pinigus ir versdamas dirbti savo firmoje už minimalius atlyginimus. Buvusiems omonininkams jis aiškino, kad pinigai eina perkamų butų apmokėjimui. O paskui jau ir atlyginimus nustojo mokėti.
• Paskui Makutinovičius bandė susidoroti su nepatenkintais OMON darbutojais, todėl susprogdino prie jų laiptinės kovinę granatą, o dar paskui slapta pranešė laikraščiui, kad OMON karininkas M.Voitechovičius kariavo už čečėnus.
• Paskui jau karininkai nustojo bendrauti su Makutinovičiumi ir patys ėmė darbintis, o tas tada ėmė terorizuoti tuos karininkus ir skambinėti jiems telefonu, o taip pat viešai skelbti, kad be jo nieko nebus ir visi visvien pas jį atbėgs. O paskui ėmė ruoštis atsitraukimui į Baltarusiją, pas Lukašenką, kurį apgavo, kadangi jis doras ir patiklus.

Čia žinokit, kad šitas omonininkų briedas - irgi ne Pipedijos išsigalvojimas, nes galite pasieieškoti ir pasitikrinti.