Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
Bitlomanija
Bitlomanija (anglų kalba - Beatlemania) - anais senoviniais laikais buvęs reiškinys, kai dar egzistavo populiarioji grupė The Beatles, plačiau žmonių tarpe žinoma kaip bitlai. Tais laikais milijonai žmonių buvo tiesiog nukvakę nuo šios grupės, o labiausiai būdavo nukvakusios jaunos mergos, ypač paauglės, bet ir vyresnės, dažniausiai maždaug iki 30 metų. Tos mergos tiesiog kraustydavosi nuo bitlų iš proto, juos pamačiusios klaikiai rėkdavo, o kartais netgi prarasdavo ir sąmonę.
Per pirmą The Beatles turą po JAV šią grupę lydėdavo didelės policijos pajėgos ir daugybė greitosios pagalbos, nes mergos rengdavo ir išpuolius, ir prarasdavo sąmonę, tad jas tekdavo gaivint. Kiekvienas The Beatles pasirodymas viešoje pavirsdavo į didžiulį chaosą.
Bitlomanija tęsėsi maždaug nuo 1963 metų, kai The Beatles labai staigiai išpopuliarėjo iki jų subyrėjimo 1970. Bitlomanijos liekanos, kad ir labai susilpnėjusios, tęsėsi ir vėliau, iki pat John Lennon nužudymo 1980. Kai kurie likutiniai recidyviniai reiškiniai pastebimi iki šiolei - per visokius pusgalvius, kurie garbina kokią nors Yoko Ono.
Vakarų pasaulyje šitas reiškinys buvo pasiekęs tokius mastus, kad daugelis psichiatrų anuomet kalbėjo, kad vyksta kažkokia tai masinė isterija. Iki tol daugeliui atrodė, kad Elvis Presley yra neįtikėtinai populiarus, bet kai iškilo The Beatles, paaiškėjo, kad Preslis tebuvo smulkus atlikėjas. Kai kurie visai nukvakę prietrankos anuomet netgi lygino bitlomaniją su kažkokiais nacių maršais. Panašių lyginimų galima iki šiol rasti absurdiškoje Vikipedijoje, kurią rašo kažkokie neadekvatai, neskiriantys bitlų nuo Hitlerio. Jei netikit, galit nueiti į ten ir patys pasitikrinti - straipsnyje apie bitlomaniją, ten yra realiai cituojami tokie palyginimai, jų nevertinant kaip kliedesių ir absurdo.
Daugelis sako, kad tikroji bitlomanijos pradžia įvyko 1965 metų rugpjūčio 15 dieną, kai Niujorko miesto Shea stadione buvo surengtas pirmas žmonijos istorijoje stadioninis koncertas. Į jį susirinko apie 60 tūkstančių žmonių, t.y., daugiau, nei iš viso gyvena Alytaus dydžio mieste. Tuo metu apie šitokio masto koncertus išvis niekas net neįsivaizdavo, negalėjo net patikėti, kad tokie gali būti. Ir aišku, šitas koncertas buvo The Beatles grupės koncertas.
Jau vėliau, kai muzikos industrija išaugo ir išsivystė, ėmė rastis ir didesni koncertai, tad dabar tie 60 tūkstančių neatrodo labai daug. Tačiau vargu, ar tokie superkoncertai būtų atsiradę, jei ne tasai The Beatles koncertas, kurio dydis anuomet atrodė visiškai neįsivaizduojamo masto.
Vėliau radosi daugiau grupių, jos dalinosi savo klausytojus, o ir šiaip, geresnių atlikėjų neatsirado. Taigi, panašaus pakvaišimo į bitlomaniją daugiau niekad nebebuvo. Visa bitlomanija taip ir liko tokiu istoriniu, unikaliu reiškiniu - kitaip tariant, fenomenu.
Bitlomanija kaip normalus socialinis reiškinys ir psichikos sutrikimų požymis
Ilgainiui tyrinėjantys reiškinį žmonės atranda, kad yra vienas požymis, gana ryškiai skiriantis bitlomaniją, kaip normalų socialinį procesą nuo bitlomanijos, kaip patologinio sutrikimo. Tas požymis yra labai elementarus - tai tokia Yoko Ono, kurią ir senais laikais, ir dabar tebegarbina tiktai asmenys, kurių adekvačiais nepavadinsi.
Pagal tą kriterijų ir galima išskirti norminę bitlomaniją - tokią, kur žmonės sako, kad Yoko Ono buvo klaikiu balsu rėkianti ir klykianti beprotė, neaiškiais būdais manipuliavusi John Lennon psichika ir įtraukusi jį į patologinius priklausomus santykius, o vėliau per tai išardžiusi visą The Beatles grupę, kurios nariai tiesiog išmetė ją su visu Lennonu lauk ir pareiškė, kad išvis negali netgi būti su ja vienoje patalpoje. Panašiai Lennonui ir Yoko Ono duris užvėrė ir daugelis kitų atlikėjų. Tai išties normali reakcija.
Taip pat pagal tą kriterijų galima išskirti ir nenormalią reakciją - kai ta klaikiai rėkianti ir klykianti manipuliantė būdavo garbinama, kažkaip aukštinama ir ja žavimasi. Tai nėra normali reakcija. Šitaip vertinti klaikią manipuliantę, kurios baidėsi ir visa The Beatles grupė, ir kiti atlikėjai, ir kuri realiai įlįsdavo į įrašinėjimo sesijas ar koncertus ir pradėdavo rėkti, ir kuri žaidė kažkokius valdovės žaidimus su Lennonu - tai yra nenormalu. Teigiamas Yoko Ono vertinimas rodo polinkį į atitinkamą neadekvatumą.