Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
Psichai
Psichas arba beprotis - kiekvienas pacientas užduoda klausimą, kuo gi jis skiriasi nuo nepsicho?
Čia maždaug toks klausimas, kaip kuo zuikis skiriasi nuo kiškio? Tai vat, kai pagalvoji, tai kaip ir niekuo nesiskiria...
O tai kai paklausėm kartą kaščenitų apie tai, kokie yra būdingi psichų požymiai, pagal ką galėtume juos atskirti, tai mums ir įvardijo, kad bet koks domėjimasis bet kokiais psichais ar šiaip psichikos sutrikimais - tai šimtaprocentinis vangiosios šizofrenijos požymis, o jei dar ir išaiškint kitus psichus bandai - tai neabejotinai paranojine schizofrenija sergi! Trumpai tariant - akivaizdi diagnozė!
O JAV bei Kanados psichiatrai skelbia, kad 25 procentams jų šalių gyventojų diagnozuota psichikos liga (čia jau šituos duomenis galit pasitikrinti Pasaulinės Sveikatos Organizacijos internete, jei abejonių kokių kyla).
O tai ką, gal manote, kiti 75 procentai ne psichai? Žinoma, kad psichai, tik į psichiatrus dar nesikreipė. Nes pagal tos pačios PSO duomenis, tokia pat dalis (25 procentai) žmonių į psichiatrus yra kreipęsi nors kartą gyvenime.
Taigi ne veltui netgi psichiatras Raimundas Milašiūnas kartą diagnozavo, kad netgi premjeras Andrius Kubilius psichas pasirodo. O tai čia negalvokit, kad šiaip sau - Raimundas Milašiūnas yra vienas iš žymiausių Lietuvos psichiatrijos ekspertų, o ir Vasaros Gatvės vyr. gydytojas.
Skaitytojau, užtikrintai diagnozuojam: TU esi psichas!
Ir čia negalvok, šitai skaitydamas, kad čia koks nors humoras, nes jei nori, gali ir eksperimentiškai įsitikint, pas bet kokį psichiatrą nuveik ir paprašyk, kad tave ištirtų - tai ir gausi diagnozę kokią nors, pradedant schizofrenija ir baigiant neuroze, o gal ir kuo nors rimčiau! Tai čia Pipedija dar ir akciją skelbia: jei išsitirsi ir jokios diagnozės negausi - tai alaus nupirksim ir dar straipsnį apie tave parašysim, aišku, jei esi pilnametis!
Tai dar nuostabu, kaip psichiatrai visokias psichikos ligas klasifikuoja į visokias lengvas, vidutines, sunkias ir dar belenkokias. Tai pavyzdžiui, kai eini pas psichiatrą gaut leidimo ginklui, tai išsyk pakliūni į psichiatrinę apskaitą, tau dar ir pilnavertę ligos istoriją užveda (o argi užvestų, jei nepsichas būtum?), prirašo kažko tenais, simptomų visokių. Bet leidimą dažniausiai duoda, nes taip gaunasi matyt, kad liga nesunki...
O dar, šiaip žmogiškai kalbant, taigi pažiūrėję teliką, matome, kad ne tik politikai, bet ir šiaip ekrano žvaigždės - išimtinai akivaizdūs psichikos ligoniai. Ir tikrai ne perkeltine prasme, o visiškai tiesiogine - nei negalvojam, kad kas dėl to prieštarautų, nes čia jau net visiški psichai prieštaraut dėl to negalėtų.
Tai vat galit ir daugiau pasidomėti, kaip čia kas, labai gerų resursų apie tai yra statistinių ir medicininių visokių...
O dar kiekvienas psichiatras žino, kad pacientai visada esti dviejų rūšių: simuliantai ir disimuliantai. Bet ir tie, ir anie yra gydytini, nes psichiatrija visiems padės.
O dar visi žino, kad geriausiai tokiais visokiais pamišėliais ir panašiais užsiima fake daktarai, nes šitie irgi ne visai pilno proto, tai savus gerai supranta.
Psicihikos ligoniai, kaip sovietmečio dėmė
Psichikos ligų sąvoka buvo kraštutinai smarkiai sumalta, perdirbta ir perkeista sovietmečiu. Tikslas buvo paprastas - tiesiog uždėti dėmę ant visų disidentų bei ant tų žmonių, kurie iki tol vadinti liaudies priešais. Kai prasidėjo Chruščiovo atšilimas, sovietai nusprendė, kad galima visus apgauti - ir Vakarus, ir savus piliečius, tiesiog pasakant, kad daugiau nieko į lagerius nebesiųs ir į kalėjimus nebesodins. O išties visus netinkamus vežti į psichiatrines ligonines.
Pereinamojoje stadijoje tam buvo sukurtos kalėjimo tipo psichiatrinės ligoninės, o paskui - ir labai platus paprastesnių psichiatrinių ligoninių tinklas. Į tas ligonines buvo galima uždaryti žmogų vien už tai, kad jis pasakė kažką neigiamo apie kompartiją ar šiaip sovietų valdžią. Būtent nepasitenkinimas sovietiniu režimu ir kompartija buvo laikomas ypatingai svarbiu psichikos ligos požymiu, reiškiančiu šizofreniją.
O kad visi apie psichikos ligas imtų galvoti neigiamai, buvo sukama ir nemažai propagandos apie tai, kokie tie psichikos ligoniai arba psichai yra durni, daro nesąmones, kartais yra ir pavojingi, ir kaip gerai ir maloniai gydytojai juos gydo, kaip kokiose sanatorijose. Išties tai tas gydymas būdavo ir mušant, ir leidžiant baisų skausmą sukeliančius neuroleptikus, ir darant elektros šoką, ir rišant prie lovų, ir kitaip kankinant. Bet apie tai jau propaganda nepasakodavo. Pasakodavo tik apie tai, kaip malonu ir gera psichiatrinėse ligoninėse.
Rimtai žvelgiant, ta psichikos ligonio ar psicho sąvoka yra labai nemenka dalimi tiesiog išsigalvojimas arba nesupratimas. Realybė gi tokia:
- Kai būna išties psichiką pažeidžianti liga, tai reiškia, kad žmogaus organizmas taip stipriai paveiktas kažkokių kenksmingų poveikių, kad netgi smegenys išsijungia. Paprastai tai būna arba sunkūs galvos smegenų sužalojimai, arba kokia nors baisi infekcija, ar dar kas nors panašiai sunkaus. Tai toksai žmogus dažniausiai netgi nesuvokia, kur jis yra, vargiai sugeba vaikščioti, nesiorientuoja ir yra tokioje prastoje būsenoje, kad apie bendravimą su juo negali būti nei kalbos.
- Žmogus, kuris turi psichikos sutrikimus, kurie tokie, kad jis gali kalbėti su kitais žmonėmis ir susikalbėti, be problemų yra atsakingas už save, už savo elgesį, moka mąstyti, moka spręsti ir visai jisai ne psichas, o gal tik šiaip kokių nors prisigalvojimų ar neurozių turintis. O tokie yra išties visi žmonės, tad ir mes visi tokia patys psichai.
Žodžiu, mažiau reikia klausyti visokios sovietinės psichiatrijos prikurtų nesąmonių.
Pipedijai žinomi psichai
Pakolkas čia tiktai vieną įrašom, bet paskui ir daugiau įrašysim:
- Zarraza - pagarsėjęs savo puikia knyga bei tuo, kad visą Lietuvą supažindino su šiuolaikine rimta vakarietiška muzika
- Donalda Vasiliauskaitė - pabėgusi iš Pipedijos, dabar savo kliedesius pramaišiui su teisibe skleidžia internetuose