Bayraktar

Bayraktar arba TB2 - jau legendiniais tapę, labai pigūs, paprasti ir neįtikėtinai gerai prieš rusiško tipo pajėgas pasiteisinę kariniai dronai, gaminami Turkijoje. Savo laiku sukurti kaip pigi, vos ne savadarbė alternatyva amerikietiškiems, šie dronai tapo efektyviausiu ir radikaliausiai karo veiksmus pakeitusiu XXIa. pradžios ginklu.

Pirmą kartą šių dronų kovinis efektyvumas buvo pademonstruotas 2020 metais, kai Azerbaidžanas vykdė Kalnų Karabacho puolimą. Paaiškėjo, kad rusiška priešlėktuvinė gynyba praktiškai nesugeba pamatyti, identifikuoti ir numušti šių dronų, todėl jie neįtikėtinu efektyvumu ir tiesiog be jokio pasipriešinimo išdaužė smarkiai ginkluotas ir gerai priešlėktuvine gynyba aprūpintas armėnų pajėgas.

Paskui, kai vyko Rusijos-Ukrainos karas, šie dronai nepaprastai efektyviai naikino ir Rusijos pajėgas, ginkluotas dar modernesne ginkluote ir gerai aprūpintas naikintuvais. Nors Rusijos propaganda skelbė, kad visi Ukrainos turimi Bayraktar dronai sunaikinti dar pirmą dieną, paaiškėjo, kad taip nėra ir kad tų dronų numušimas rusų pajėgoms buvo itin sunkus reikalas. Taigi, Bayraktar dronai tapo geriausia priemone kovoje prieš orkus.

Bayraktar kaina yra labai nedidelė, nes jie gaminami didžiule dalimi iš lengvai prieinamų medždiagų, naudoja daug įprastų elektronikos ir aviacijos komponentų, skirtų civilinėms reikmėms. Kadangi didžioji dalis dalių yra iš plastmasės, o metalinių detalių mažai - Bayraktar dronai beveik nematomi radarams. Prie to prisideda ir labai mažas šių dronų greitis, dėl kurio jų praktiškai neįmanoma išskirti iš aplinkos, naudojant Doplerio efektą.

Kadangi Bayraktar dronai labai maži ir lengvi, jų varikliai skleidžia tiek mažai šilumos, kad jų nepastebi ir infraraudonojo sekimo priemonės bei priešlėktuvinių raketų infraraudonosios galvutės.

Bayraktar valdymo centrai yra įrengiami įprastuose mažuose NATO ir šiaip pervežimų standartus atitinkančiuose konteineriuose. Taigi, ir patogu, ir efektyvu. Tiesa, ginkluotė - ištisai gana specifiška turkiška, tai nėra suderinama su kai kuriomis kitomis populiariomis NATO sistemomis. Kitą vertus ta turkiška ginkluotė visai moderni (nes Turkija yra NATO, todėl turi nemažai technologijų ir patirties), veikia visai gerai ir yra labai pigi.

Bendros Bayraktar TB2 drono charakteristikos:

• Įgula - 0 drone, 3 žmonės valdymo centre
• Ilgis - 6,5m
• Plotis (sparnų bendras ilgis) - 12m
• Maksimali pakilimo masė - 700kg
• Krovinys - 150kg
• Variklis - vidaus degimo benzininis, 75kW galios
• Bakų talpa - 300l
• Maksimalus greitis - 220 km/h
• Kreiserinis greitis - 130 km/h
• Valdymo nuotolis - tiesioginio ryšio ribose, teoriškai iki 300km (apie valdymą per retransliatorių duomenų nėra)
• Aukščio lubos - 7600m
• Veikimo aukštis - iki 5500m
• Skrydžio laikas - iki 27 valandų

Pagal 2019 metų duomenis, Baykar kompanija, gaminanti Bayraktar dronus, pasirašė su tartį su Ukraina dėl 12 Bayraktar TB2 dronų ir 3 antžeminių kontrolės stočių tiekimo už 69 milijonus JAV dolerių. Faktiškai tai reiškia, kad minimalus kompleksas iš vienos antžeminio valdymo stoties ir 4 dronų kainavo 23 milijonus dolerių. Valstybės mastu tai yra labai maža kaina. Tiesa, normalus Bayraktar kompleksas susideda iš 6 Bayraktar dronų ir dviejų antžeminės kontrolės stočių, nes veikia kaip sudvejinta, didesnio patikimumo sistema (t.y., sunaikinus vieną antžeminę stotį, toliau vis dar veikia ir dronus valdyti gali kita stotis). Bet ir toksai didesnis kompleksas kainuotų kokius 40 milijonų dolerių.

Iš principo, tai yra labai maža suma. Kai tokios kainos, Lietuvos kariuomenė laisvai galėtų įsigyti kokius 10 Bayraktar kompleksų ir paskui daugybę metų vargo nematytų.