Plastmasė

Plastmasė - tai tiesiog tokia nuo temperatūros ir slėgio suminkštėjanti medžiaga iš kokio tai polimero, t.y., iš junginio, kuris yra chemija ir todėl visaip kaip viskam blogas ir negeras, pigus ir netvirtas.

Išties gi būna visaip, nes polimerai irgi būna visokie - pvz., sacharozės polimeras yra celiuliozė, tai čia galėtume sakyti, kad ir mediena yra plastmasė. Tiesa, mediena nuo karščio ir slėgio nors ir minkštėja, bet gana prastai, tai štampavimui ne per geriausiai tinka.

Įvairios plastmasės gali būti ir kenksmingos, ir nekenksmingos aplinkai, ir greitai, ir lėtai suyrančios. Tai čia tas dalykas, kur galima atpažinti, ar koks nors apie ekologiją kalbantis žmogus tiesiog nusišneka ir peza ką papuola, ar visgi turi bent minimalų išmanymą. Pvz., polietilenas ir polipropilenas nesuyra šimtmečius, tačiau degimo produktai nėra toksiški. Tuo tarpu polivinilchloridas ir nesuyra ilgai, ir dega, skleisdamas krūvas nuodingų meždiagų į aplinką. O štai koks nors polivinilacetatas gamtoje visai normaliai suyra. O štai celiuliozės acetatas tai išvis suyra labai lengvai.

Jei norit patikrinti, ar menamas ekologas yra apsimelavęs pusgalvis, paklauskite, per kiek laiko gamtoje suyra cigarečių filtrai. Jei atsakys, kad laikosi dešimtmečius ir šimtmečius - tai žinokit, kad žulikas, kuris pisa protą ir meluoja, ir šiaip kabina makaronus. Cigarečių filtrai daromi iš celiuliozės acetato (dar vadinamas kaip diacetilceliuliozė), tai dėl to cigaretėse bene lėčiausiai yranti dalis yra popierius ir tabako pjuvenos, kurios suyra per kelias savaites, jei šilta ir šlapia. Tuo tarpu pats filtras drėgmėje ir šilumoje gali suirti dar greičiau. Praktikoje, jei salygos irimui nėra labai tinkamos, tai cigaretės filtras suyra per maždaug 3-6 mėnesius, o jei sąlygos labai tinkamos - tai kartais gali suirti ir per 1-2 savaites. Tai čia tokia išties nekenksminga plastmasė, nėra kuo skųstis.

Kai kurios plastmasės būna tvirtos, kai kurios - nelabai. Pvz., kevlaras yra tvirta plastmasė. Taip pat labai tvirta, maždaug plienui prilygstanti yra polietilentereftalatas, iš kurio daromi būna plastmasiniai buteliai, į kuriuos pilami gazuoti gėrimai. Kitų plastmasių tvirtumas gali labai priklausyti nuo gamybos technologijos - pvz., polietilenas gali būti ir labai silpnas, ir gana stiprus, priklauso nuo to, kaip gamintas.

Kai kurios plastmasės lengvai tirpsta organiniuose tirpikliuose, pvz., polistirolis, tuo tarpu kitos, kaip kad polietilenas ar poliprolipenas organiniuose tirpikliuose visai netirpsta. Tai netirpstančių nesigauna suklijuoti klijais, nes jie negali prasiskverbti į plastmasę.

O dar kai kurios plastmasės būna grynai cheminės, kaip kad teflonas, o kitos gi būna šiaip cheminės, o kitos būna pusiau natūralios ar netgi visai natūralios. Visai jau natūralios plastmasės būna dar vadinamos dervomis, kurios sustingsta ir paskui lieka sustingusios, tai naudojamos dažniau būna kokiam nors lakui ar dar kažkam.

O pusiau natūralios tai būna tokios, kur pirminė žaliava ar dalis žaliavos yra natūrali, o perdirbama būna cheminiu būdu į jau normalią plastmasę. Tai pvz., celofanas yra tokia plastmasė, kuri gaminama iš natūralių žaliavų.

Taip kad neapsigaukite, nes plastmasės būna labai įvairios.