Artūras Sakalauskas

Bent dalis šiame straipsnyje išdėstytos faktinės medžiagos kelia abejones, o jei tiksliau - panašu į šyvos kumelės sapną. Įtariame, kad čia tik gandai apie alternatyvią realybę, su šiuo pasauliu (aprašomais faktais, įvykiais, daiktais ir žmonėmis) neturintys nieko bendra. Todėl paskelbtas paneigimas, kuris viską neigia. Konkrečias pastabas skaitykite straipsnio aptarime. Ir nepamirškite - jei turite teisingesnių faktų, galite juos čia pat pataisyti ir papildyti tinkamais faktais!

Artūras Sakalauskas - dvi istoriškai visiškai nesusijusios asmenybės, tačiau abi pagarsėjusios tuo metu, kai prasidėjo ir vyko Dainuojančioji revoliucija.

Sovietų kankintas karys Artūras Sakalauskas

Artūras Sakalauskas - kareivis, kuris 1987 metais iššaudė būrį vidaus reikalų kariuomenės kareivių, puskarininkų ir karininką, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvavo kankinimuose. Gimęs 1968 Vilniuje, tėvas Adolfas Sakalauskas, motina Olga Sakalauskienė. Artūras Sakalauskas anuo metu per visą SSRS pagarsėjo kaip žmogus, kuris išdrįso pasipriešinti klaikiai sovietinei diedovščinai, tačiau visvien buvo nukankintas.

Būtent po Artūro Sakalausko istorijos prasidėjo masiniai reikalavimai sustabdyti vaikinų grobimą į sovietinę armiją, o paskui - ir masiniai slapstymaisi nuo armijos.

Artūros Sakalausko kankinimai vyko ir dalinyje, kur jis tarnavo, ir traukinyje, kuriame tas kariuomenės būrys saugojo pervežamus kalinius. Kankinamas jis buvo ilgai, visaip tyčiojantis, žeminant, smurtaujant ir t.t., gana ilgą laiką. Prieš vasario 23, t.y., sovietinės armijos dieną, kankintojai itin prisigėrė ir toliau smurtavo. Po to, kai apgirtę kankintojai išlūžo, Artūras Sakalauskas nuėjo į ginklų kambarį, pasiėmė kelis pistoletus ir nuosekliai visus kankinimų dalyvius iššaudė.

Artūras Sakalauskas vėliau buvo pagautas, pasodintas į kalėjimo tipo psichiatrinę ligoninę, tenai kankinamas vėl (ano meto spaudoje buvo pranešimų apie elektrokonvulsinę terapiją, kuri taikyta dešimtis kartų per dieną, kol galutinai išdegino smegenis), paskui teismui buvo pateiktas kaip nepakaltinamas ir visiškai nesuvokiantis aplinkos.

Vėlesniais laikas pervestas į Černiachovsko psichiatrinę ligoninę, o galų gale sugrąžintas į Lietuvą, kur vėl tapo laisvu, tačiau dėl sužalojimų liko iki šiolei gydomas namuose.

Aukščiausios Tarybos gynėjas Artūras Sakalauskas

Artūras Sakalauskas - savanoris, Aukščiausiosios Tarybos gynėjas. Gimęs 1963 metais Alytuje, tėvas Pranas Sakalauskas, motina Genovaitė Sakalauskienė. Pagarsėjo, kaip paskutinis Lietuvos didvyris, žuvęs kovose už laisvę Dainuojančiosios revoliucijos laikais.

Artūras Sakalauskas žuvo 1991 metų rugpjūčio 21 dieną, kai prie Aukščiausios Tarybos prieigų esantį postą užpuolė, apšaudė ir granatomis apmėtė OMON būrys. Kaip buvo kalbama, į kelis lietuvius kareivius buvo mesta granata, kurią savimi uždengė Artūras Sakalauskas. Granatos sprogimą ir sugėrė jo kūnas, apsaugodamas kitus.