Apple III

Apple III - toksai Apple kompanijos išleistas kompiuteris, kuris turėjo pilnai pakeisti rinkoje Apple II kompiuterius, tačiau vietoje tapo visiška nesėkme, flopsu ir šūdu, dėl kurio iš Apple daugelis vėliau tyčiojosi, o pačios Apple įkūrėjai, kaip Steve Jobs ir Steve Wozniak daug keikėsi ir prisiekinėjo, kad daugiau niekada nebeduos kompiuterių kūrimui vadovauti visokiems marketingistams ir pardavėjams.

Vienintelė gera Apple III savybė buvo tai, kad paskui daugelis iš jam skirtų sprendimų, ir techninių, ir programinių, buvo perkelti į vėlyvesnes Apple II versijas, dėl ko šios tapo smarkiai geresnės ir už patį Apple III.

Bene labiausiai Apple III kompiuteris pagarsėjo tuo, kad dėl jo Apple kompanijoje buvo įvestas nerašytas principas neprileisti visokių marketingistų ir pardavėjų prie naujų kompiuterių kūrimo ir neduoti tiems marketingistams ir pardavėjams jokių teisių tą kūrimą kaip nors įtakoti ir jam vadovauti.

Kompiuterio priešistorė buvo tokia, kad Apple 1977 metais išleido Apple II kompiuterį, kuris buvo skirtas visokiems mėgėjams. Bet kompiuteris gavosi toksai sėkmingas, kad pardavimai gavosi 10x didesni, nei buvo įmanoma tikėtis, ir tuos 90% papildomų pardavimų didžiąja dalimi sudarė visokie verslo įmonių pirkimai, nes verslo įmonės atrado, kad šitaip už pigiai gali nusipirkti kompą su tokiomis galimybėmis, kad kažką panašaus perkant iš Wang Laboratories, IBM ar Digital Equipment Corporation, tektų sumokėti 10, o gal ir 50 kartų daugiau. Taigi, čia vat Apple pardavimai ir parėjo.

Tai šių kompiuterių dėka kompanija per kelerius metus išsiplėtė iki kelių šimtų žmonių, o tada reikalams ėmė vadovauti marketingistai ir pardavėjai, kurie tipo itin gerai žino, ko klientams reikia.

Tai vat taip ir sukūrė jie Apple III kompiuterį, kuriame buvo daug daugiau operacinės atminties, didžiųjų ir mažųjų raidžių bei visokių ekraninių fontų palaikymas ir taip toliau. Kompiuteris turėjo palaikyti ir Apple II programų darbą.

Bet kadangi marketingistai nusprendė, kad čia gali gautis panašiai, kaip buvo su Apple II, kai visai ne tie pirkėjai prisipirks kompiuterių, o paskui pradės daryti klonus, tai nutarė, kad reikia neduoti vartotojams tais kompais programuoti, todėl nutarė neskleisti daugybės informacijos apie kompiuterio sandarą. Rezultate nors klonų gamintojų neatsirado, bet dėl informacijos trūkumo niekas negalėjo šiems kompiuteriams kurti visokių programų. Per visą istoriją dėl to šiems kompiuteriams tebuvo išleista apie 50 programų, ir beveik visos iš jų - sukurtos iš anksto, Apple užsakymu dirbant su kitomis firmomis.

Negana to, dar ir Apple II suderinamumo palaikymas buvo kreivas šleivas - tik specialiame režime perkrovus kompiuterį, ir neduodant toms programoms jokių galimybių, kad neduokdie kas nors iš Apple II savininkų nesusigalvotų tų programų pagerinti taip, kad jos galėtų ir Apple III naudoti.

Negana to, kompiuteris gavosi kaip tam laikui nenormaliai brangus, virš 4000 dolerių, tai reiškia, kad firmos jau jo nepirko dėl mažos kainos, nes kaina nebuvo maža.

Per visą istoriją buvo pagaminta apie 120 tūkstančių Apple III kompiuterių, o paskui pardavimai buvo uždaryti. Vietoje to Apple pradėjo leisti naujas, galingesnes Apple II versijas. Tuo tarpu marketingistai buvo iš Apple developmento proceso tiesiog išmesti ir pasakyta, kad daugiau jie į kompiterių kūrybą nebebus įleidžiami. Šito principo Apple paskui laikėsi iki tol, kol neišmetė Steve Jobs 1985 metais, o paskui, kai vėl Steve Jobs grįžo 1997, tai ir vėl laikėsi, pakolei Steve Jobs nenumirė 2011.

Po Steve Jobs mirties firma po truputį ėmė vėl pamiršti apie tai, kad marketingistų negalima prileisti prie kompų kūrybos, tad paskui ir vėl ėmė visokie pardavėjai ir marketingistai lįsti su savo idėjomis. Taip iš iPhone dingo ausinių lizdas, dingo power mygtukas, atsirado MacOS-X pakeitimai, dėl kurių pasidarė neįmanoma instaliuotis nesusijusių kūrėjų programas ir taip toliau, ir taip toliau. Žodžiu, ir vėl prasidėjo žaidimai su vartotojų ribojimais ir kokybės kritimu.